„Ėjimas entuziazmu nėra ilgalaikis ir tvarus. Natūralu, kad per ketverius metus partijos elektoratas nusivylė. Patys „laisviečiai“ užkėlė lūkesčius, kurie buvo neproporcingi jų realioms galimybėms. Tai bent dalį rinkėjų galėjo paskatinti tiesiog neiti į rinkimus, o iš tų, kurie atėjo, neatmesčiau, kad bent dalis strategiškai balsavo už Liberalų sąjūdį, kadangi tai yra saugesnis pasirinkimas“, – Eltai pirmadienį teigė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas.
„Pagal apklausas Liberalų sąjūdis laikėsi stabiliau. Taip pat dar prieš rinkimus buvo diskutuojama, kad ši partija galėtų patekti į valdančiąją koaliciją, kai Laisvės partijos koalicinis potencialas buvo daugiau ar mažiau nulinis. Turbūt dalis žmonių racionaliai paskaičiavo, kad jų balsas už Liberalų sąjūdį turės didesnį poveikį“, – aiškino jis.
Savo ruožtu Mykolo Romerio Universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tikina, kad ne visiems „laisviečių“ rinkėjams Liberalų sąjūdis buvo priimtina alternatyva.
„Atsižvelgiant į ideologinius skirtumus, manau, kad šios partijos tikrai turi skirtingas tapatybes. Gali būti, kad Laisvės partija paprasčiausiai nesugebėjo dar kartą atvesti dalies savo rinkėjų“, – teigė R. Urbonaitė.
„Galbūt Laisvės partijai ne iki galo pavyko paaiškinti rinkėjui, kodėl jiems nepasisekė padaryti to, ką jie žadėjo, ir kodėl jie dar turi tų nebaigtų reikalų. Prie visos tos puokštės jie dar ir savo sąrašo realiai niekaip nesusistiprino“, – vardijo ji.
Anot I. Kalpoko, sėkmės receptu „laisviečiams“ galėtų tapti savivaldos rinkimai.
„Laisvės partijai lieka savivalda Vilniuje. Bet kuriuo atveju tai yra reikšminga politinė jėga. Iš esmės jų sėkmės raktas yra Vilnius. Jei jie sugebės susimobilizuoti savivaldos rinkimams, nors tai ir yra sudėtinga misija, tačiau galėtų būti geras žingsnelis į priekį, bandant atsikovoti Seimą“, – pabrėžė VDU politologas.
R. Urbonaitė taip pat antrino, kad norėdama grįžti į Seimą Laisvės partija gali susidurti su nemažai iššūkių.
„Kai partija šiuos ketverius metus nebus parlamentinė, išsilaikyti yra gana sudėtinga. Suprantu, kad Aušrinė Armonaitė sako, kad būtinai darbai bus tęsiami, tačiau, kai neturi jokio politinio svorio, esi už parlamento ribų – tą daryti tikrai yra sudėtinga“, – sakė R. Urbonaitė.
„Žinoma, Vilniuje jie turi nemažą frakciją taryboje, bet jie jau nebeturi savo mero – tai irgi tam tikras nuostolis. Be to, ne kokie rinkimų rezultatai šiek tiek mažina ir būsimą finansavimą. Jis gali gerokai aptirpti. Dar nelaidokime partijos, bet, kad ji turės nemažai iššūkių po šių rinkimų yra faktas“, – pabrėžė ji.
Visgi apie Darbo partijos gyvavimą MRU politologė turėjo kiek griežtesnę nuomonę.
„Tai viskas. Darbo partijai galima palinkėti ramybės išėjus į politinį anapus. Net ir Viktorui Uspaskichui prisikėlimų skaičius, matyt, yra ribotas. Ta kvota jau buvo išnaudota. Matyt, turėjome jau paskutinį bandymą, kuris taip pat buvo nesėkmingas“, – teigė R. Urbonaitė.
„Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti, kad Viktoras Uspaskichas iš tokio pasiuntimo į politikos anapilį dar galėtų grįžti“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.
