„Esame vienintelė koalicinė partija, kuri pagerino rinkimų rezultatą, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais. Tai manome, kad tai yra įvertinimas mūsų ketverius metus vykdytos politikos, to, kad buvome orientuoti tikrai į telkimą, į problemų sprendimą, o ne naujų problemų kūrimą.
Ir manome, kad tai bus ypatingai aktualu ir naujajame Seime“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugiasi, jog jos vadovaujama politinė jėga vienintelė iš dabartinės valdančiosios daugumos partijų sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo nei 2020 m. rinkimuose.
Anot jos, tai rodo, jog pastaruosius ketverius metus liberalų politika ir pozicija buvo įvertinta.
„Esame vienintelė koalicinė partija, kuri pagerino rinkimų rezultatą, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais.
Tai manome, kad tai yra įvertinimas mūsų ketverius metus vykdytos politikos, to, kad buvome orientuoti tikrai į telkimą, į problemų sprendimą, o ne naujų problemų kūrimą. Ir manome, kad tai bus ypatingai aktualu ir naujajame Seime“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Bendros koalicijos neįsivaizduoja su „Nemuno aušra“ bei „valstiečiais“
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, bendro darbo valdančiojoje daugumoje jos vadovaujama partija neįsivaizduoja nei su antisemitiniais pasisakymais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio lyderiaujama „Nemuno aušra“, nei Liberalų sąjūdžio programinių nuostatų neatitinkančia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Nei su „Nemuno aušra“, nei su „valstiečiais“ bendro darbo koalicijoje nematytume. Šiek tiek dėl skirtingų priežasčių – viena partija yra tiesiog neapykantos kalbos skleidėja, o su „valstiečiais“ nėra jokių vertybinių sąsajų, visus esminius dalykus vertiname priešingai“, – konferencijos metu pabrėžė liberalų lyderė.
„Artimiausioms dviem savaitėms mūsų uždavinys yra maksimaliai padidinti frakciją ir sustiprinti liberalų balsą ir svorį Seime“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Įvertino Laisvės partijos rezultatą: dalis rinkėjų sugrįžo palaikyti Liberalų sąjūdžio
Kita koalicinė politinė jėga – Laisvės partija – neperžengė 5 proc. rinkėjų palaikymo kartelės ir mandatų daugiamandatėje apygardoje neiškovojo. Vertindama šią situaciją, V. Čmilytė-Nielsen svarsto, jog dalis „laisviečių“ rinkėjų grįžo į liberalų elektoratą.
„Mes savo palaikytojų skaičių patrigubinome, lyginant su 2020 metais. Čia dalis, matyt, „laisviečių“ rinkėjų sugrįžo palaikyti Liberalų sąjūdį“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visų pirma, akivaizdu, kad nebaigtų darbų naratyvas tiesiog neįtikino rinkėjų. Mes, žvelgdami į šią besibaigiančią kadenciją, aiškiai matėme, kad žmogaus teisių srityje Liberalų sąjūdžio iniciatyvų buvo daug sėkmingų ir rezultatyvių – skirtingai nuo Laisvės partijos iniciatyvų“, – „laisviečių“ nesėkmės priežastis vardijo ji.
„Manyčiau, pakankamai nekonfliktiškas, telkiantis mūsų balsas mums taip pat atnešė palaikymo“, – svarstė ji, pridurdama, kad rinkėjai iš liberalių partijų tikisi kompromisų paieškos, o ne konfliktų.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.
