Portalas Lrytas kviečia susipažinti, kiek po šių Seimo rinkimų „ant popieriaus“ uždirbs parlamentarai, Seimo pirmininkas, komitetų vadovai bei kokias išeitines išmokas gaus tie, kuriuos rinkėjai jau išsiųs pailsėti nuo politikos.
Apie tai, kaip vertina atlyginimų pokyčius ir kaip sekasi išgyventi iš parlamentaro algos, papasakojo ir patys Seimo nariai.
Kiek uždirbs?
Kaip portalui Lrytas nurodė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, nauji Seimo narių pareiginių algų koeficientai įtvirtinti LR valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme, kurį galima rasti čia.
Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebebus mokamas, kaip buvo iki šiol.
Valstybės politikų darbo užmokestis (pareiginė alga) apskaičiuojamas šio įstatymo priede atitinkamą valstybės politikui nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš LR pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio – 1785,4 eur.
Naujojoje kadencijoje po priimto įstatymo Seimo narių, frakcijų seniūnų, komitetų vadovų atlyginimai kils dvigubai.
Tad kokias algas parlamentarai gavo iki šiol ir kokias gaus jau netrukus?
Seimo pirmininkas naujoje kadencijoje „ant popieriaus“ gaus 8748,46 eur. atlyginimą (5292,82 eur „į rankas“). Dabar ši suma siekė 4798,80 eur. arba 2903,27 eur. „į rankas“.
Pirmajam Seimo pirmininko pavaduotojui numatyta 7677,22 eur. alga (4644,72 eur.). Iki šiol ji siekė 4315,2 eur. (2610,7 eur. „į rankas“).
Seimo komitetų pirmininkai gaus 7141,6 eur. atlyginimą (4320,67 eur. „į rankas“), nors dabar jų alga „ant popieriaus“ siekė 4036,2 eur. (2441,9 eur. „į rankas“).
Visi kiti Seimo nariai iki šiol gaudavo 3608,4 eur. (2183,08 eur. „į rankas“) atlyginimą, dabar jų piniginės taip pat pastorės dvigubai – parlamentarams numatytas 6248,9 eur. siekiantis darbo užmokestis, arba 3780,59 eurų „į rankas“.
Seimo frakcijų seniūnai nuo šiol taip pat gaus daugiau, bet tai priklausys ir nuo frakcijos dydžio. Pavyzdžiui, jei frakcijoje bus nuo 7 iki 10 parlamentarų, seniūnas gaus 6605,98 eur. siekiančią algą (3996,61 eur. „į rankas“). Anksčiau ji buvo 3720 eur. (2250,6 eur. „į rankas“).
Jei frakcijoje bus daugiau nei 40 narių, seniūnas gaus 7320,14 eur. (4428,68 eur.) siekiantį atlyginimą. Anksčiau jis buvo 4073,4 eur. (2464,41 eur. „į rankas“).
Ministras pirmininkas naujoje kadencijoje gaus 8748,46 eur. (5292,82 eur. „į rankas“) siekiančią algą. Kaip rašoma LRV tinklapyje, 2024 metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis nustatytasis premjero darbo užmokestis siekė 6048 eur. arba 3659,04 eur. „į rankas“.
Seimo statute nustatyta ir tai, kad pasibaigus Seimo narių įgaliojimų laikui jam išmokama išeitinė išmoka.
Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.
„Šiuo metu Seimo nariams, neperrinktiems į 2024–2028 m. Seimo kadenciją, išeitinėms išmokoms preliminariai numatyta iki 1 mln. 575 tūkst. eur (įskaitant mokesčius), tačiau jei faktinis neperrinktų Seimo narių skaičius būtų didesnis negu planuota, būtų išmokama tiek, kiek reikėtų pagal faktą teisės aktų nustatyta tvarka“, – informavo J.Radzevičiūtė-Laugalienė.
Išeitinės išmokos numatomos ir Seimo narių patarėjams ir padėjėjams. Jos taikomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu.
„<...> Atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko <...> teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės, Seimo frakcijoje – ne mažiau kaip pusę frakcijos veiklos laikotarpio“, – rašoma jame.
Jauni profesionalai neretai likdavo tik svajone
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas prisipažino, kad iki šiol jam užtekdavo ir tokio atlyginimo, kokį parlamentarai gauna dabar, tačiau pirštu beda į jaunesnius kolegas.
„Kalbant apie save, aš neturiu nei paskolų, nei mažų vaikų, kuriuos reikia užauginti ir į mokslus išleisti – man užtenka ir dabartinės algos. Neturiu didelio pomėgio prabangai ar keliavimui į užsienį kas du mėnesius – gyvenu paprastą gyvenimą.
Bet kai matau jaunesnius žmones, kurie turi paskolas, namus, butus nusipirkę, vaikus reikia auginti, apipirkti – jiems neužtenka“, – konstatavo E.Gentvilas.
Tiesa, pasak liberalo, čia verta prisiminti ir 2008-ųjų ekonominę krizę, kai parlamentarų atlyginimai buvo sumažinti ir nuo tada nebepakelti.
„Pripažinkime, kas čia yra atsitikę – 2008 metais buvo sumažintos pensijos, išmokos, valstybės tarnybos koeficientai. Visiems buvo grąžinta ir laipsniškai pakelta, tik trūko politinės valios Seimo nariams grąžinti. Ir iki šiol yra tokia pati alga, kokia buvo 2008-aisiais ar 2009-ųjų pradžioje.
Tai yra nonsensas – per 15 metų Seimo nario alga nebuvo nė karto pakelta“, – pabrėžė E.Gentvilas.
Todėl, pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovo, buvo naivu tikėtis, kad į Seimą su dabartine alga labai veržtųsi jauni ir perspektyvūs žmonės.
„Kaip pritraukti jaunus, protingus, gabius žmones, kurių atlyginimai yra 5 tūkstančiai eurų ir daugiau, kodėl jie turėtų čia eiti? Jie turi galvoti apie savo šeimas, tai jeigu mes norime atšviežinti parlamentą, reikėjo priimti tokį sprendimą (kelti atlyginimus, – aut.past.).
Mes patys partijoje matome ir dabar, kad pritraukti kokį jauną ar šiaip gerą profesionalą – ne...“ – portalui Lrytas kalbėjo E.Gentvilas.
Nors kitoje kadencijoje parlamentaro atlyginimas, liberalo teigimu, bus jau tikrai oresnis, visgi Europoje jis mato ir kitokių pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, Italijos parlamentaro alga siekia apie 15–16 tūkstančių. Tikrai nesakau, kad Lietuvoje reikalingos tokios algos – ne, bet mes turime krašto apsaugoje tokį fenomeną – mums reikia įvesti keturių žvaigždučių generolą“, – svarstė E.Gentvilas.
Aimanuoti nebegalės?
Socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad nuo kitos kadencijos jau nė vienas Seimo narys nebegalės dejuoti, kad gauna per mažą atlyginimą.
„Nežinau skaičiais, kiek ten bus, bet tuo metu, kai buvo priiminėjamas tas įstatymas, kuriuo buvo keliamos algos, buvo tokie skaičiavimai, kad tai yra labai juntamas pakėlimas. Iš tiesų dabar jau nė vienas neturėtų skųstis ir dejuoti, kad Seimo nariai dirba tokį sudėtingą darbą ir gauna nepakankamą atlyginimą.
Manau, kad naujajame Seime tikrai algos bus ir sočios, ir pakankamos visiems poreikiams patenkinti. Labai adekvačiai pasielgta ir tikrai aimanuoti neturėtų nei naujai išrinkti Seimo nariai, nei kiti“, – komentavo socialdemokratų frakcijos parlamente seniūnė.
R.Budbergytė užsiminė, kad pati gauna didesnę algą, nei kiti Seimo nariai, nes turi sukaupusi stažą už tarnybą valstybei.
„Bet tie, kurie pirmą kartą išrinkti į Seimą, kurie nėra dirbę valstybės tarnyboje, jų algos tikrai, sakykime, buvo kuklios. Jauni žmonės ateina, turi šeimas, turi savo poreikius kuriant gyvenimą, tai jiems sunkoka, aš pritariu“, – aiškino politikė.
Paklausta, ar didesnės Seimo narių algos galėtų išspręsti, pavyzdžiui, neskaidriai naudojamų parlamentinių lėšų klausimą, socialdemokratė patikino, kad šių lėšų panaudojimą sieja su kiekvieno žmogaus vertybėmis.
„Seime yra labai daug turtingų žmonių, kurie turi pajamų ne iš algos, bet jeigu numatyta, kad tarnybines pareigas vykdydamas Seimo narys gali iš parlamentinių lėšų piltis benziną ar remontuotis automobilį, manau, ne vienas istorijoje atvejis buvo, kai ir tikrai labai turtingi Seimo nariai vis tiek remontavosi automobilius iš tų parlamentinių lėšų“, – aiškino R.Budbergytė.
O klausiama apie tai, ar į Seimą neperrinkti politikai ir toliau turėtų gauti išeitines kompensacijas, socialdemokratų frakcijos seniūnė atkreipė dėmesį, kad Seimo nario kadencijos pabaiga niekaip negali būti lyginama su įprastos darbo sutarties pabaiga.
„Taip yra visoje Europoje, visuose parlamentuose, nes jei tu esi tiesiogiai išrinktas tautos Seimo nariu, ketverius metus vykdai parlamentines funkcijas, įprasta, kad tavęs niekas po tos kadencijos nenori priimti dirbti, tau yra sunku susirasti darbą, nes tu savo tiesiogines kvalifikacijas, kurias turėjai prieš tapdamas Seimo nariu, kaip ir prarandi per tuos ketverius metus.
Ir tai yra ne išeitinė kompensacija, o vadinamasis parašiutas, kai tu gali susiorientuoti darbo rinkoje ir susirasti darbą kaip nebe Seimo narys. Tai reikia atskirti šiuos du dalykus“, – dėstė R.Budbergytė.
Dėl mažos algos jau anksčiau atsisakė mandato
Konservatorius Kęstutis Masiulis prisipažino, kad yra iš tų žmonių, kurie gali gyventi ir labai kukliai, tad dėl atlyginimo iki šiol nesiskundė. Tiesa, taip buvo ne visada – tuomet dar politikoje per daug nesisukęs K.Masiulis į Seimą buvo išrinktas ir 2000 metais, tačiau mandato atsisakė būtent dėl per mažos parlamentaro algos.
„Dirbant moksle, kaip aš, jei esi gabus, yra įvairių tarptautinių projektų, galima daugiau uždirbti. Juolab, kai yra šeima, vaikai, reikia juos į mokslus išleisti, manęs alga netenkino. Tai išrinktas 2000 metais aš atsisakiau mandato“, – portalui Lrytas pasakojo K.Masiulis.
Antrą kartą konservatorius į Seimą buvo išrinktas jau 2008 metais – tada suprato, kad gyvenime visgi svarbiausia ne pinigai, be to, ir rūpesčių jau buvo mažiau, užaugo vaikai. Politikas manė, kad labai svarbu ir įgyvendinti tam tikrus sprendimus.
„Dėl to aš ir ėjau į Seimą, bet jau apsisprendęs ir žinodamas, kad uždirbsiu mažiau. Aišku, kiek yra pinigų, tiek visados jų būna negana“, – šmaikštavo K.Masiulis.
Paklaustas, kiek pačiam finansų per mėnesį reikia, kad gyventų komfortiškai, politikas taip pat akcentavo savo kuklumą – tikino, kad išlaidauti nemėgsta.
„Kai jau viską turime, manau, iki tūkstančio eurų. Pusryčiams valgau maksimum du, gal pusantro sumuštinio – duoną su sūriu, net sviesto netepu. Drabužius priverčia žmona nusipirkti, kai jau labai reikia, mašinos, jeigu matėte, nelabai kokios – tenka aiškintis, kodėl tiek daug išleidžiu remontui. Nes senos.
Moku darbus padaryti, namą pastatyti nuo pamatų iki stogo – iš taupumo, ne dėl to, kad labai patinka statytis“, – aiškino K.Masiulis.
Kaip ir socialdemokratė R.Budbergytė, konservatorius irgi įsitikinęs, kad į Seimą nebeišrinktam politikui labai svarbu gauti išeitinę išmoką.
Šįkart K.Masiulis konservatorių sąraše įrašytas 43-uoju numeriu, tad ir pats svarstė, ar tikrai rinkimuose jam nusišypsos sėkmė.
„Jeigu tu esi koks nors santechnikas, stogdengys, dirbi įmonėje ir tave atleido, gali dirbti kitoje įmonėje ar savarankiškai verstis. O jeigu esi Seimo narys ir tavęs neišrinko – aš buvau profesorius – ar gali vėl būti profesoriumi?
Norint dėstyti ir būti profesoriumi, negaliu gauti profesoriaus pareigų, nors toks esu, nes konkursai būna rugsėjį, negaliu paduoti dokumentų, nes norint juos paduoti reikia per pastaruosius penkerius metus turėti ne mažiau kaip 5 mokslinius straipsnius, publikuotus ir pripažintus tarptautinėje prestižinėje spaudoje.
Norint juos turėti reikėjo dirbti mokslinį darbą, o man dirbant Seime nieko kito neleidžiama, tai aš galėčiau įsidarbinti nebent asistentu arba lektoriumi. Jei buvai medikas, operavai, o vėliau buvai Seimo narys – ar tau leis iš karto grįžti?
Todėl visiškai normaliai žiūriu į tai, kad kelis mėnesius mokėtų už tai, kad praradęs profesiją Seimo narys galėtų ieškotis kito darbo. Juk tie pinigai ne atostogoms skirti“, – pabrėžė K.Masiulis.
Seimo rinkimai vyks sekmadienį, spalio 13-ąją.
