Tuo metu naujienų portalas Lrytas pristato paskutinę publikacijų ciklo dalį apie tai, kokiais komunikacijos triukais politinių partijų lyderiai debatų metu bando rinkėjus įtikinti atiduoti savo balsą už juos.
Viešojo kalbėjimo ir komunikacijos lektorius Igoris Vasiliauskas išanalizavo, ką rinkėjams debatų metu savo kūno kalba bando pasakyti politikai ir kokiais atvejais jie suklysta.
Kodėl Eduardas Vaitkus debatų metu vis nueina tolyn nuo savo tribūnos? Ką iš Regionų partijos bando nugvelbti Artūras Orlauskas?
Ar suveikia Ievos Budraitės bandymai pajuokauti ir įkirsti vyresniems oponentams? Kodėl Artūras Zuokas tiek mosikuoja rankomis, ir kodėl ties pirmu klausimu lūžta Vytauto Sinicos komanda?
Artūras Zuokas
Komentuodamas partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderio Artūro Zuoko pasirodymą debatų metu, komunikacijos ekspertas gyrė jo gestų kalbą.
„A.Zuoko kūno kalba yra labai gera – tam, ką sako, jis pakankamai aiškiai nupiešia paveikslą, atlikdamas gestus“, – įvertino ekspertas.
I.Vasiliauskas pabrėžė, kad gestų kalba nėra tik atsitiktiniai rankų judesiai ar makalavimas rankomis – kiekvienas judesys turi savo prasmę.
„Ir jo sakinių struktūra yra gera, jis supranta, ką daro. Jis dar turi tos jėgos, nėra jos praradęs, arba, kai reikia, sugeba ją maksimizuoti, mobilizuoti savo vidinius debatuotojo resursus“, – kalbėjo ekspertas.
Vytautas Sinica
Visai priešingai, anot eksperto, yra „Nacionalinio susivienijimo“ vedlio Vytauto Sinicos atveju.
„V.Sinicą matai, jis yra simpatiškas, pankamai estetiškas, bet visiškai be jokios energijos išsikrovę akumuliatoriai“, – pastebėjo jis.
I.Vasiliauskas atkreipė dėmesį ir į už V.Sinicos nugaros debatų metu sėdėjusią „Nacionalinio susivienijimo“ komandą.
„Kai vyksta partijų lyderių debatai, už nugaros sėdi profesionalų komanda, kuriems visada gali nukreipti klausimą, jie, kaip ekspertai, atsakys – tai su V.Sinicos komanda šiuo atveju iš viso yra liūdesys.
Jeigu „Nacionalinio susivienijimo“ politikai dar gerai rašo, tai kalba jie blogai. Kol jie įsibėgėja kažką pasakyti, jau praeina tos 10–20 sekundžių ir viso gero. Ir ką mes išgirdome? Bandė žmogus tris žodžius pasakyti, jį nugesino laikrodis, o paskui moderatorius, ir apie ką ta partija?
Ir lyderis toks prėskas atrodo, jau nekalbant apie jo komandą. Tai ką mes išrinksime, jeigu komanda prie vieno klausimo jau lūžta? Sudėtinga atsakyti“, – įvertino I.Vasiliauskas.
Ieva Budraitė
Lietuvos žaliųjų partijos vedlė Ieva Budraitė, kaip pastebėjo ekspertas, debatų metu kalbėdama bet kuria tema vis sugrįžta prie partijai svarbiausios temos.
Kai kalbama apie progresinius mokesčius, I.Budraitė pereina prie to, kad reikia taršos mokesčių, debatuojant kitais klausimais – prie tvarumo.
„Ji uždarinėja ciklą savo pagrindine tema – tvarumas, klimato kaita, tai, ką gali pasakyti žalieji.
Įdomu tai, kad jos politiniame darinyje akcentuojamos lygios teisės tiek vyrams, tiek moterims, bet savo paaiškinime ji prieina prie tokio alogizmo – pas mus lygios teisės, bet pirmame penketuke yra vien tik moterys. Opa. O tai kur yra pirmo penketuko vyrų teisės? Jeigu kalbi, parodyk visą vientisą sistemą.
Ant tokių dalykų pradedi abejoti, ar lygios teisės nėra tik etiketė, atiduodant duoklę“, – kalbėjo jis.
I.Vasiliauskui toks kalbėjimas primena tam tikrų verslų praktiką, kai atiduodama duoklė žodžiui „tvarumas“, jis minimas įmonės vizijoje ir misijoje, bet jokio realaus tvarumo elementų nėra.
„Tai panašu į tai, ką daro Žaliųjų lyderė. Vėlgi, kalbame apie lygias teises, reiškia, kad amžius nebus svarbu – visi turi vietos po saule, visi turi teisę dalyvauti valstybės valdyme. Bet tada ji savo kalboje įmeta, kad jų amžiaus vidurkis yra 39 metai.
Manau, kad tokiu būdu ji nori „įkalti“ socialdemokratams, kurių amžiaus vidurkis greičiausiai yra gerokai didesnis, bet tada neturi būti tokio akcento – jeigu jau rūpiniesi visais ir visų teisėmis, tai nereikia akcentuoti amžiaus skirtumo“, – įsitikinęs jis.
Komunikacijos ekspertas pastebėjo ir I.Budraitės bandymą įtraukti tam tikrų stand-up (liet. – komikų pasirodymų) elementų.
„I.Budraitė atsikerta, kad Žalieji galbūt nėra tie, kurie jau pavargo nuo politikos ar tapo jau nuzulintais veidais ekrane. Tai vaikiškos replikos, o ne stiprūs argumentai. Su argumentais ji visada grįžta prie žaliųjų temos, todėl tai vėl gali būti vieno klausimo politinis darinys“, – įvertino jis.
Artūras Orlauskas
Kalbėdamas apie „Tautos ir teisingumo sąjungos“ vedlį Artūrą Orlauską komunikacijos ekspertas pastebėjo jo kalbėjimo stilių.
„A.Orlauskas kalba ne tai, kad žmonių kalba – jis kalba labai ūkiškai. Jokiu būdu nedrįstu sakyti, kad jis kalba tam tikros marginalinės grupės vardu – jokiu būdu. Jis pagauna, ką nori pasakyti, bet kartais, bendraudamas su oponentais, nueina į tokį „Gariūnų“ stilių: „Baikite tas nesąmones! Ką jūs čia svaigstate? Ką jūs, kosmonautai, dar neišskridote?“. Ir tokios replikos truputį nugriauna tą pamatą.
Tu atstovauji politiniam dariniui, kur yra tavo žmonės, ir tavo rinkėjai – gausu jų ar negausu, bet jie yra tavo rinkėjai. Tu esi jų veidas. Ir veidas vis dėlto turi būti solidus“, – įsitikinęs I.Vasiliauskas.
Tuo pačiu I.Vasiliauskas pastebėjo dar vieną keistenybę, kurią vis daro A.Orlauskas.
„Gali būti, kad jie analizavo, kas yra galimas jų rinkėjas, ir iš kokių persidengimų dar būtų galima rinkėjų pagriebti.
Tai vienuose iš debatų – ir, mano manymu, jis tai daro sąmoningai – A.Orlauskas visą laiką kreipdavosi į Lietuvos regionų partijos lyderį Joną Pinskų, ir kelis kartus kartodavo „Sutinku su Jonu“, „Kaip atkreipė dėmesį Jonas“, „Jonas labai teisingai pasakė“.
Toks sutikimas su oponentu, prisijungimas prie to politinio darinio yra tarsi bandymas vartotojo sąmonėje sujaukti tas atskirtis: tai kas jūs esate, o kas yra jie?
Be to, tais atvejais, kai kitos partijos atstovas pasako gerą mintį, iškelia gerą kampą, tu perimi tos minties pratęsimą. Ir jeigu tą mintį pratęsi paskutinis, klausytojui atrodo, kad tu jos neperėmei, o ją pats sugalvojai.
Kiek A.Orlauskas tai daro iš savęs, natūraliai – nežinia. Bet atrodo, kad jis tai daro sąmoningai, ir iš Regionų partijos nori kažką nugvelbti sau – kopūsto lapą, kaip zuikis, nukąsti“, – svarstė jis.
Eduardas Vaitkus
Lietuvos liaudies partijos pirmojo numerio Eduardo Vaitkaus kūno kalba, kaip pastebėjo ekspertas, vaidina itin svarbų vaidmenį jo pasirodymuose debatų metu.
„E.Vaitkaus kūno kalba yra labai ryški, ir manau, kad jis tai daro sąmoningai. Kai E.Vaitkus nesutinka su oponentais, jis atsispiria toliau nuo tribūnos, nueina, nusisuka. Purto galvą, parodydamas, kad nesutinka“, – pasakojo jis.
I.Vasiliausko manymu, E.Vaitkus puikiai žino, kad tiesioginio eterio metu operatorius kamerą nukreips ten, kur yra įdomus, netikėtas vaizdas.
„Greičiausiai E.Vaitkus, įkalęs tokį ryškesnį neverbalinės kalbos formatą, tikisi, kad jo reakciją parodys pakankamai stambiu planu – ar jo veido mimiką, ar gestus, ir žiūrovų dėmesys bus nukreiptas nuo kalbėtojo į jį patį“, – svarstė jis.
Eksperto teigimu, E.Vaitkus moka ir kalbėti.
„Jis turi gerą balso tembrą, gerą artikuliaciją, moka valdyti kalbėjimo tempą. Jis dirba pagal viešojo kalbėjimo klasiką – pavyzdžiui, vietose, kur jis nori, kad jį išgirstų, kad visas dėmesys būtų sutelktas į jį, jis pradeda kalbėti lėčiau“, – pasakojo jis.
Visgi, I.Vasiliauskas pastebėjo, kad temose, kur E.Vaitkus nėra stiprus savo žiniomis, jis pasirodo prasčiau.
„Konkrečiai debatuose dėl pridėtinės vertės mokesčio jis, matyt, iki galo nebuvo į tai įsigilinęs, ir pradėjo kalbėti aptakiomis frazėmis, kurios realiai parodė, kad šioje temoje, žmogau, tu dar nelabai įsigilinęs, arba tavęs šiuo klausimu nepakonsultavo taip, kad suprastum problematiką platesniame kontekste.
Tačiau ekspresijos jis turi pakankamai, nepriklausomai nuo to, kad nepakankamai saugiai nardo tam tikrų temų vandenyne“, – apibendrino I.Vasiliauskas.
Tai – paskutinė trijų publikacijų ciklo apie visų rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų lyderių pasirodymus debatuose dalis.
Pirmą ciklo dalį galite skaityti čia, antrąją – čia.
