Portalo Lrytas politinių aktualijų laidoje „Valdžia“ jos vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė pastebėjo, kad partiją palieka žinomesni partijos veidai, prarastas Vilniaus rajono mero postas, pats W.Tomaszewskis nebekandidatuoja Šalčininkuose, o ir per praėjusius Seimo rinkimus partijai nepavyko perkopti 5 proc. barjero.
Laidos metu D.Žeimytė-Bilienė W.Tomaszewskio teiravosi, ar sekmadienį vyksiantys Seimo rinkimai LLRA-KŠS nebus jau paskutinis bandymas partijai įkvėpti gryno oro.
„Nu, gerbiama Daiva, nepergyvenk. Viskas bus gerai. Mus žmonės palaiko“, – tikino LLRA-KŠS pirmininkas.
Laidos metu buvo aptartas ir vienas svarbiausių LLRA-KŠS taškų – Šalčininkai, kur 2024 metų prezidento rinkimuose triuškinančią pergalę pasiekė E.Vaitkus.
„E.Vaitkus susirinko dalį balsų tų, kurie atitekdavo jums. Kai kalbame apie ideologiją ir žinutę, kurią transliuoja ponas E.Vaitkus, tai yra esminis klausimas – ar, jūsų manymu, ir jūsų rinkėjas turėtų taip galvoti, kaip ponas E.Vaitkus šneka. Jeigu rinkėjas atiduoda savo balsą jam, nes jūs nekandidatavote, tai tas rinkėjas taip ir galvoja. Ar jums tai tinka, vertybiškai ir ideologiškai? Jūs matote LLRA-KŠS panašumų su Liaudies partija?“ – pasiteiravo D.Žeimytė-Bilienė.
W.Tomaszewskis pripažino, kad tarp šių partijų panašumų yra – abu politikai kalba, jog tautinėms mažumoms reikia suteikti daugiau teisių. Tuo metu laidos vedėjos patikslintas, kad teiraujamasi apie Lietuvos užsienio politikos kryptį, W.Tomaszewskis tikino, kad rinkėjams tokie klausimai nėra taip svarbūs.
„Žmonės gyvena paprastą gyvenimą. Jie negali nuvažiuoti pas savo giminaičius į laidotuves – tai jų gyvenimas. Uždaryta siena su Baltarusija, kaip Berlyno siena, ir tai yra problema. Ir E.Vaitkus apie tai kalbėjo – ir teisingai kalbėjo. Ir gavo dalį balsų, bet nereikia suvienodinti, kad tai vienodos programos – taip nėra. Mūsų programos panašios, bet mes turime savo bruožų, kurių neturi kitos partijos“, – tikino jis.
W.Tomaszewskis pastebėjo, kad LLRA-KŠS daug anksčiau nei E.Vaitkus priešinosi karinio poligono atsiradimui Rūdninkuose, tačiau šis klausimas išsirituliojo į įtemptą diskusiją dėl Ukrainos ir Rusijos karo, kurios metu ne kartą buvo pakelti balsai.
„Mes nenorime būti fronto linijoje, todėl mes turime ne kalbėti, o rėkti, kad neprovokuokite karo, kad reikia diplomatiniais kanalais stabdyti eskalaciją“, – laidos metu kalbėjo W.Tomaszewskis.
– Tai sakote, kad poligonas provokuoja karą. Jo vieta erzintų Rusiją, ir dėl to jo ten neturi būti?
– Poligonas yra tik vienas elementas. Tai mūsų veiksmai, mūsų retorika, nenoras nusileisti – visa tai provokuoja dar didesnį karą. Karas jau yra, jis vyksta – tarp kitko, jis prasidėjo dar 2014 metais Donbase, žuvo 15 tūkst. žmonių. Mes turime neprovokuoti, kad šitas karas dar neišsiplėstų.
Aišku, reikia priimti kažkokius kompromisus – paskutiniu metu ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė, kad Ukraina turės atiduoti dalį savo teritorijų, kadangi kitaip neišeis.
Panašiai buvo su Serbija ir su Kosovu – Serbija atidavė Kosovą ir dabar yra atskira valstybė, kadangi ten gyveno ir albanai, prabalsavo, ir nėra karo. Ir serbai nežuvo šitame kare. O dabar, šiame kare (Ukrainoje – red.) žūsta šimtai tūkstančių žmonių, ir žūsta už ką? Kad nepadalino vienos ar kitos apskrities, ar srities.
– O tai jeigu, pavyzdžiui, Rusija ateis į Lietuvą ir sakys, kad mes norėtume šiek tiek Vilniaus krašto atsikąsti?
– Neateis, neateis. Kadangi mes esame NATO nariai, aišku, tai būtų Trečias pasaulinis karas. Manau, kad NATO turi atgrasymo priemonę ir (Rusija – red.) neateis. Bet čia jau kitas klausimas.
– Tai nebent jūs turite kokių artimesnių ryšių ir galite garantuoti, kad tikrai neateis, ir žinot ką nors daugiau nei mes žinome.
– Aš meldžiuosi praktiškai kiekvieną dieną, skaitau Evangeliją ir suprantu, kad Dievas gali karą sustabdyti, o mes, žmonės, neturime kiršyti šio karo, neturime provokuoti šio karo.
Daugiau maldos, mažiau užsispyrimo, ir galvoti apie mūsų žmones, kad jie žūsta, o negalvoti apie kažkokias teritorijas. Teritorija, kaip mes sakome, visi ten žmonės gyvena, tai šios teritorijos priklauso visiems, ir ten gyvenantiems rusams, ir ukrainiečiams, ten yra daug graikų ir kitų tautybių. Dėl ko šitas karas? Reikia leisti žmonėms apsispręsti, kur jie nori gyventi. Kaip mes ir padarėme Kosove.
Aš asmeniškai balsavau Seime 2008 metais prieš Kosovo, kaip naujos valstybės atsiradimo, ratifikavimą. Žinote, kodėl? Nes jaučiau, kad tai yra Pandoros skrynios atidarymas.
Jeigu dabar atplėšiama nuo Serbijos, tai balsavau prieš, nes tai buvo blogas sprendimas. Dabar negaliu paaiškinti žmonėms, kodėl Europoje yra dvi albanų valstybės – Albanija ir Kosovas, bet nėra nė vienos katalonų valstybės, nors katalonų gyvena daugiau – 7 milijonai. Tai yra dvigubi standartai, bet ten nors žmonės nežūsta. O čia žmonės žūsta – reikia stabdyti šį karą.
– O, žiūrėkite, kaip jūs būtumėte 1990 metais dėl Lietuvos balsavęs?
– Mes balsavome už nepriklausomybę. Dar 1989 metais mes su broliu dalyvavome Baltijos kelyje, prie Avižienių…
– Tai kaip jūs dabar keliate klausimą dėl kitų šalių, kad kitos šalys negali to daryti?
– Kadangi mes norėjome būti laisvi, bet atsitiko taip, kad atėjo Landsbergių klanas ir užvaldė visą valstybę, todėl…
– Ne apie tai dabar kalbame, pone Tomaszewski. Kalbame apie šalių ir tautų norą išsilaisvinti ir turėti savo valstybę, kas buvo ir su Lietuva, ir kitomis sovietinėmis valstybėmis.
– Tai atsakau į klausimą! (kelia balsą)
– Dabar jūs keliate klausimą dėl tos pačios Ukrainos, kad atiduokite dalį teritorijų, kad nevyktų karas.
– Aš nesakau, kad reikia atiduoti, sakau, kad reikia ieškoti kompromisų.
– Tai čia ne kompromisas, pone Tomaševski.
– Jeigu ten žmonės prabalsavo, kaip jūs sakėte, ir kaip mes prabalsavome, stovėjome Baltijos kelyje…
– Žiūrėkit, jūs aiškinate apie tai, kad Lietuvoje, laisvoje demokratiškoje šalyje rinkimai kažkaip demokratiškai nevyksta, o okupuotoje teritorije jie yra demokratiški? Ar jūs juokaujate?
– Grįžkime prie klausimo. Manau, jeigu šis referendumas būtų pakartotas, rezultatai būtų panašūs. Jie išplaukia iš logikos, iš situacijos.
– Ne iš logikos, o iš spaudimo.
– Palaukite, tose srityse gyvena 90 proc. rusakalbių, iš jų rusų tautybės – 60 procentų. Vargu, ar jie kitaip balsuos. Panašiai buvo ir Kosove, serbai irgi nenorėjo atlaisvinti šitų teritorijų, kadangi jie prarado dalį teritorijų. Bet yra tokios proporcijos.
– Pone Tomaszewski, kiek iš tų rusakalbių, jūsų manymu, yra tikrai taip mąstančių, o kiek yra mąstančių, kad Rusijos propaganda juos paveikę? Dar man labai įdomu – sakote, kad reikia melstis. V.Putinas irgi labai pamaldus.
– Aš to nežinau.
– Žinote, net neabejoju.
– Netikiu senais komunistais, kadangi jie kartais, žinote, daro tai kaip tam tikrą pasirodymą publikai.
– Bet jis tame apskritai mato misiją – atkurti Tarybų sąjungą. Tai apie ką jūs šnekate, kai sakote, kad reikia ieškoti kompromiso, kažkokio susitarimo? Jis turi legendą.
– Tai gąsdinimas, niekas neatkurs jokios sąjungos, kadangi tai nerealu. Bet jeigu kai kuriose teritorijose gyvena dalis žmonių, kurie nori gyventi kitoje santvarkoje ar kitoje valstybėje, tai sakau – mes Kosove, patys europiečiai, tai padarėme. (...)
– O tai jeigu dabar lenkiškos teritorijos Lietuvoje norėtų prisijungti prie Lenkijos, tai ką dabar daryti reikėtų, jūsų manymu?
– Niekas nenori, kadangi mes esame Lietuvos piliečiai.
– O jeigu ateis toks laikas, kada panorės? Klaipėdos kraštas…
– Tai būtent, aš esu prieš sienų perbraižymą ir buvau…
– Tai jūs pats sau prieštaraujate.
– Jūs prieštaraujate pati sau. Aš nebalsavau už naujas sienas, naujas valstybes dėl Kosovo – lietuviai balsavo. O dabar atidaryta Pandoros skrynia – jeigu buvo leista albanams, tada rusai Donbase sako, o kodėl mums neleista?
O kam šitas karas reikalingas? Aš jums pasakysiu taip: Ukrainoje gyvena 200 tūkst. lenkų ir 150 tūkst. vengrų – jie visi mobilizuojami, jauni vyrai, į Ukrainos kariuomenę. Jie gyvena Lenkijos pasienyje ir Vengrijos pasienyje. Klausimas toks: kodėl žūsta šie vengrai, lenkai, už kažkokį vidinį konfliktą Donbase, kur patys ukrainiečiai ir rusai negali susitarti? Kam šitas karas reikalingas? Reikia stabdyti karą.
– Nes Donbasas yra Ukrainos teritorija, pone Tomaszewski. Nes Krymas yra Ukrainos, ne Rusijos. Tai yra Rusijos okupuotos teritorijos. Okupuotos yra esminis žodis. Jums taip neatrodo?
– Tai ką jūs siūlot? Ką jūs siūlot?
– Ne, tai jūs kažką siūlote.
– Jūs siūlote kariauti iki paskutinio ukrainiečio. Iki paskutinio ukrainiečio.
– Ukrainiečiai gina savo kraštą, ką darė suomiai savo Žiemos kare.
– Jie negina, jie ten negyvena.
– Gyvena.
– Negyvena jie ten. Jie gyvena kažkur prie Chersono, prie Zaporožės.
– Jie ten gyvena daugybę metų, pone Tomaszewski.
– Ten 10 proc. (ukraniečių – red.) gyvena.
– Ne 10 procentų. Ten yra mišrios šeimos, taip, jūs teisingai pasakėte, labai daug mišrių šeimų…
– Tai kam kariauti? Kam kariauti, už ką žūti?
– Už savo tėvynę, pone Tomaszewski. Ar tai jums neatrodo svarbu?
– Tėvynė ten jų ir liks. Ir žemė jų liks.
– Bet atėjo kažkoks okupantas ir nusprendė, kad gali…
– Gali žemė likti, o žmonių nebeliks, nes visi žus. Ką jūs siūlote?
– Tai palaukite, rusai bandė iki Kyjivo nueiti. Tai jiems irgi nereikėjo nieko daryti jūsų manymu? Ten nebuvo Donbasas, ten buvo bandymas prieiti iki Kyjivo karo pradžioje.
– Todėl mes pasmerkėme pirmi šią agresiją. Mes pasmerkėme, ir toks Čekijos prezidentas pasmerkė, kadangi čia buvo tragedija, kad buvo šitas karas pradėtas. Ir aišku, kaltė dėl šio karo pradėjimo yra tam, kas jį pradėjo.
Bet nepainiokime šito karo ir tautų apsisprendimo problemos, balsavimo referendume. Jeigu norime dvigubų standartų, tai bus – albanai turi dvi valstybes, kataloniečiai – nulis valstybių. Jeigu jie nori gyventi savo respublikoje, tegul gyvena – kam karą organizuoti?
– Referendumas Donbase nebuvo demokratiškas, jūs tai puikiai žinote.
– Gal, gal, bet klausimą reikia spręsti, o dabar reikia naują referendumą organizuoti, o ne kariauti.
– Tai kariauti nori Rusija, Ukraina niekada nenorėjo kariauti – pradėkime nuo to.
– Dabar Rusija užpuolė Ukrainą, taip, sutinku, mes pasmerkėme 2022 metais, bet pradėjo 2014 metais kariauti P.Porošenka – jis pradėjo taip vadinamą antiteroristinę operaciją.
– Bet žalieji žmogeliukai tai buvo ne P.Porošenkos, ką jūs šnekate? Kas į Krymą atėjo – P.Porošenka?
– Tai Kryme nė vienas žmogus nežuvo, tai nebuvo karas.
– Ne tame esmė – jis buvo okupuotas. Tai žalieji žmogeliukai. Tai dabar ateitų pas mus…
– Mes kalbame apie Donbasą. Tai Krymas jau aišku.
– Kas jums aišku? Tai kieno Krymas?
– Žmonių, kurie ten gyvena.
– Ką reiškia žmonių? Ar Ukrainos, ar Rusijos? Čia ne apie žmones.
– De jure Ukrainos – pagal tarptautinę teisę, de facto – Rusijos, ten Rusija valdo šias teritorijas.
Visą pokalbį su W.Tomaszewskiu žiūrėkite laidoje „Valdžia“.
Politinių aktualijų laida „Valdžia“ transliuojama portale Lrytas. Žurnalistė, laidų vedėja D.Žeimytė-Bilienė diskutuoja su politikos mohikanais apie pasiruošimą Seimo rinkimams, politinių partijų atstovų pažadus, atskleidžia jų atsakymus į nepatogius klausimus.
