„Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos Amžinybėn išėjo fizinio ugdymo mokytoja Jolanta Stanienė, puiki pedagogė, šilta, nuoširdi draugė, energinga, tikinti ir pasitikinti žmonėmis asmenybė.
„Grūstė buvo, yra ir bus šalia: ten mano tėviškė, ten mūsų giminės susirinkimo vieta, kapinėse palaidoti mano artimieji… O aš gyvenu Sedoje. <…> Žinau, kad Grūstės kaimo žmonės nuoširdūs, atviri ir tvirti. Tikiu ir pasitikiu jais.“ (Jolanta Stanienė)
Jolanta gimė Grūstėje, kaime netoli Sedos, o visą savo gyvenimą praleido Sedoje. Čia 1991 metais baigė Sedos vidurinę mokyklą. Tik baigusi pradėjo joje dirbti fizinio ugdymo mokytoja. 1997 metais baigė tuometinį Lietuvos kūno kultūros institutą, įgijo kūno kultūros mokytojos kvalifikaciją. Taip ir liko Sedoje…
Čia ištekėjo, čia gimė 3 vaikai. Čia į gyvenimą išleido ne vieną abiturientų laidą. Jolanta buvo puiki klasės vadovė, fizinio ugdymo specialistė, ji ne tik mokė mokinius įvairių sporto šakų, bet ir skatino juos siekti aukštumų. Jos vadovaujamos komandos ne kartą yra laimėjusios prizines vietas rajono varžybose. Jos organizuojami renginiai visada buvo iki smulkmenų apgalvoti.
Savo patirtimi mielai dalinosi su kolegomis. Mokytojos Jolantos Stanienės atminimas amžinai išliks mūsų širdyse“, – feisbuke pranešė mokyklos bendruomenė.
Velionės atminimą mokyklos kolektyvas įprasmino poeto V. Mačernio eilėmis
Ruduo. Jau ilgesio gėlė
Auksiniais lapų tonais žydi,
Kaip paskutinis vasaros sudie
Prieš atsisveikinimą didį.
O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna kaip Dieviškasis Niekas,
Neradusioj kažko širdy
Kaip atminimas lieka.
Dabar kiekvienas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas
Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai.
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie (V. Mačernis)
Auksiniais lapų tonais žydi,
Kaip paskutinis vasaros sudie
Prieš atsisveikinimą didį.
O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna kaip Dieviškasis Niekas,
Neradusioj kažko širdy
Kaip atminimas lieka.
Dabar kiekvienas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas
Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai.
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie (V. Mačernis)