Pasirengti ekstremaliajai situacijai padeda iš anksto sukrautas išvykimo krepšys

Grobuonės Rusijos 2022 metų vasarį sukeltas kruvinas karas Ukrainoje parodė, kad grėsmės tyko visai šalia. „Karo Lietuvoje rytoj tikrai nebus“, – nerimaujantiems lietuviams vis primena Lietuvos kariuomenė.

Tačiau ekstremaliosios situacijos – ne tik karas, bet ir technogeninės katastrofos, stichinės ir kitokios nelaimės, galinčios sukelti staigų didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Žodis „staigus“ yra esminis, todėl ypač svarbu iš anksto tam pasirengti ir pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių saugumu.

„Sukrautas ir lengvai pasiekiamas išvykimo krepšys turėtų būti kiekvieno atsakingo lietuvio namuose, – tvirtino Šaulių sąjungos 907-osios Zarasų kuopos šaulys 41 metų Vytautas Kudeliovas. – Žmonės turi naivią iliuziją, kad jei kas nors staiga nutiks, kiti jais pasirūpins. Ne, ekstremalioji situacija ir yra tuomet, kai 72 valandas esi atskira valstybė ir pats rūpiniesi savimi.“

Šeimos nariai iš anksto turi žinoti, kur susitiks, jei staiga prasidės ekstremalioji situacija, ir aptarti, kur ir kokiais keliais trauksis. Visuomet po ranka esantis sukomplektuotas išvykimo krepšys sprendimus leis priimti akimirksniu ir išvengti papildomo streso, jei namus teks palikti iš karto.

Geriau turėti ne iki galo sukomplektuotą krepšį nei jokio.

V.Kudeliovas „Lietuvos rytui“ papasakojo, kaip tokį krepšį reikėtų sukrauti ir kokie daiktai jame privalo būti.

„Rekomenduojamas išvykimo krepšys nėra mažas – apie 80–100 litrų tūrio, 30–35 kilogramų svorio, nes į jį reikia sukrauti vandens, maisto ir daiktų, kurių pakaktų trims paroms.

Apskaičiuota, kad jei, tarkime, ištiktų stichinė nelaimė, tikėtina, jog per 72 valandas vėl pradės veikti dalis svarbiausių komunikacijų ir pasieks pirmoji reikalinga pagalba, bet iki tol pats žmogus turi nesušalti, neišalkti, neištrokšti ir, jei vartoja vaistus, nelikti be būtinųjų medikamentų“, – teigė V.Kudeliovas.

Vienas svarbiausių elementų žmogaus gyvybei palaikyti yra vanduo, tad specialistai rekomenduoja jo turėti 4 litrus vienai parai – ne tik atsigerti, bet ir kitiems poreikiams, tarkime, prausimuisi.

„Dėl didelio išgyvenimui būtino vandens kiekio krepšys išties turi būti talpus. Tačiau jei žmogus žino, kaip pasiekti geriamojo vandens šaltinį, vandens galima dėtis ir mažiau, nors kažkiek geriamojo vandens vis tiek privalo pasiimti.

Galimas variantas turėti filtrą ir suradus vandens jį filtruoti, galima pasiimti jodo tablečių ir jomis dezinfekuoti vandenį, bet tokio vandens neįmanoma ilgai gerti“, – teigė V.Kudeliovas.

Kadangi vanduo daug sveria, būtina apmąstyti ir tai, kaip sunkų krepšį teks nešti: jauni sveiki žmonės gali sunkią kuprinę tempti ant pečių, bet turintiems mobilumo problemų galbūt reikėtų komplektuoti krepšį ant ratukų, nors su tokiu sunkiau bus keliauti pažliugusia žeme.

Krepšyje turi būti ir maisto trims paroms. Būtinai – jau išbandyto, nes nė karto neragauti produktai paskui gali keliauti į šiukšlyną ir tik sudarys papildomą svorį.

Maistas turėtų būti negendantis, gali būti ir kaloringas – nebūtinai sveikas. Svarbiausia, kad jis suteiktų pakankamai kalorijų ir jėgų trims paroms. Lengvas ir kaloringas yra turistinių prekių parduotuvėse parduodamas liofilizuotas maistas, iš kurio specialiu būdu ištraukiama drėgmė. Toks maistas krepšyje gali gulėti ir metus ar dvejus.

Tinka konservai, riešutai, juodasis šokoladas ir net, tarkime, bulvių traškučiai, kurie nėra sveiki, bet sudėtingoje situacijoje žmonėms norisi kokio nors paguodžiančio užkandžio.

Krepšyje turėtų būti ir maisto ruošimo įrankiai bei įranga – puodelis, šaukštas, dubenėlis, katiliukas vandeniui kaisti. Indai – geriausia metaliniai, kuriuos galima dėti ant ugnies.

Maistui šildyti tinkama sulankstoma skiedrinė ar spiritinė krosnelė, nedidelis dujų balionėlis su maža virykle. „Nereikėtų manyti, kad maistą pavyks pasišildyti ant laužo, nes jei liūtis, kur gausi sausų šakų? Be to, ne visi šiais laikais moka šildyti maistą ant ugnies“, – įspėjo V.Kudeliovas.

Būtina iš anksto pasirūpinti įrankiu ugniai įžiebti. Nors kai kurie specialistai rekomenduoja turėti skeltuvą, V.Kudeliovas abejoja, ar nė karto juo nesinaudojęs žmogus gebės tai daryti, tad pataria verčiau turėti bent kelis nedaug kainuojančius, mažai vietos užimančius ir patikimus ugnies šaltinius žiebtuvėlius.

Kraunant išvykimo krepšį būtina pamąstyti ir apie sezoninius drabužius.

„Gali nutikti, kad dega jūsų namas, iš kurio naktį bėgate vienais apatiniais, griebiate prie durų padėtą krepšį ir iš jo traukiate drabužius, kuriais galėtumėte apsirengti.

Mano krepšyje yra du maišai su drabužiais. Viename – kojinės, apatiniai, marškinėliai, džemperis, kelnės. Kitame – žieminės kelnės, striukė, šalikas, kepurė, pirštinės. Šaltuoju metų laiku į krepšį įsidedu šiltų drabužių paką, kai orai atšyla, jį išsiimu“, – pasakojo V.Kudeliovas.

Rekomenduojama turėti apatinių drabužių trims paroms, o ne itin plonų ir daugiau nei vien tik kulnus dengiančių kojinių – tris poras vienai dienai, mat kojos gali sušlapti. Apatinių drabužių maiše gali būti ir pižama, jei žmogus įpratęs su ja miegoti.

Avalynė irgi turėtų būti tinkama sezonui, be to, svarbu įsidėti gumines šlepetes, kurios tiktų ne tik kaip lengvesnis apavas uždaroje patalpoje, bet ir dušui.

Krepšyje turėtų būti bent keli ritinėliai tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis ir pasta, muilas, kuris blogiausiu atveju atstos ir šampūną galvai trinkti, o higieninių paketų patariama turėti ne tik moterims, bet ir vyrams, nes drėgmę gerai sugeriančių paketų galima įsidėti į šlapius batus.

Mažų vaikų turintys tėvai turėtų pasirūpinti sauskelnėmis ir drėgnosiomis servetėlėmis.

Staiga paliekant namus svarbu pasiimti ir miegmaišį bei specialų kilimėlį, ant kurio galima tą miegmaišį patiesti. Jogos kilimėlis, nors ir minkštas, miegoti ant žemės netinka, nes neapsaugo nuo šalčio. Miegmaišis turėtų būti pritaikytas sezonui: vasarai – plonesnis, žiemai – šiltas.

Patariama turėti apsiaustą nuo lietaus, po kuriuo būtų galima ne tik pačiam pasislėpti, bet ir pakišti visą krepšį, kad jis neperšlaptų.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė – irgi vienas būtiniausių daiktų, kurie turėtų būti laikomi išvykimo krepšyje. Tai – ne mediko lagaminas, o tik vaistinėlė, kurioje sukrautos priemonės pirmajai pagalbai suteikti. Tam tinkamos automobiliuose privalomos vaistinėlės.

Reguliariai vartojami vaistai irgi turėtų būti sudėti į išvykimo krepšį. Tačiau insulino negalima laikyti ne šaldytuve, tad jį vartojantys žmonės iš anksto turėtų apmąstyti, kaip laikys insuliną, jei staiga teks palikti namus.

Iš anksto turėtų būti pasirūpinta ir vaistais nuo viduriavimo bei skausmo. „Labai rekomenduojama turėti ir plataus spektro antibiotikų, nors tai – receptiniai vaistai.

„Jeigu staiga pradėtų pūliuoti dantis, ekstremalioje situacijoje pagalbos greitai nesulauksi, o jei evakuojasi visas miestas, kam nors iš kelių ar keliasdešimties tūkstančių žmonių tikrai skaudės dantį“, – teigė V.Kudeliovas.

Akinius nešiojantis žmogus turėtų turėti atsarginius. Naudojantieji, tarkime, klausos ar kokį kitą aparatą turėtų pamąstyti, kaip pasirūpins jo maitinimu.

Tarp būtinųjų įrankių išvykimo krepšyje turėtų būti peilis. Nesvarbu, sulankstomasis ar kišamas į movą. Taip pat žibintuvėlis – rankinis ar dedamas ant galvos, vadinamasis ciklopas.

„Visus baterijomis maitinamus prietaisus patariama dėtis tokius, kurių baterijos yra to paties tipo“, – atkreipė dėmesį V.Kudeliovas.

Yra įvairių nuomonių, koks žibintuvėlis turėtų būti išvykimo krepšyje. Vieni rekomenduoja dėtis tokį, kuris skleidžia raudoną šviesą, mat jį išjungus akys greičiau pripranta prie tamsos. Kiti sako, kad geriau turėti baltą šviesą skleidžiantį žibintuvėlį, nors jį išjungus akys kurį laiką tamsoje nemato. Vis dėlto jei žmogus neįgudęs orientuotis tamsoje, jam lengviau tai daryti prie baltos šviesos.

Patariama iš anksto pasirūpinti daugiafunkciu įrankiu, kuriame yra replės, pjūkliukas ir kiti nedideli prietaisai. Greta to krepšyje turėtų būti sulankstomasis pjūklas ar grandinė medžiui pjauti, net sodininko kastuvėlis, kad atlikus gamtinius reikalus būtų galima išmatas užkasti.

„Įsivaizduokite situaciją, jei į tą pačią vietą evakuojasi per tūkstantį žmonių ir visi eina tuštintis po tuo pačiu krūmu, tad būtina pasirūpinti, kad nieko po tavęs neliktų“, – teigė V.Kudeliovas.

Kai kurie specialistai siūlo turėti valą ir kabliuką meškerei susimeistrauti.

„Aš į tai žiūriu skeptiškai, nes žuvį pagauti reikia mokėti, meškerės neužtenka, bet, kita vertus, valas ir kabliukas užima itin mažai vietos, tad gal ir verta juos įsidėti“, – sakė šaulys.

Dauguma žmonių dabar naudojasi mobiliaisiais telefonais, tad turėtų įsidėti ne tik jų maitinimo laidus, bet ir nemažos talpos nešiojamąjį įkroviklį.

Vis dėlto telefonas gali išsikrauti, tad svarbu turėti baterijomis maitinamą nedidelį radijo imtuvą. Jis veikia ilgai, radijo bangos sklinda dideliu atstumu, o ekstremaliojoje situacijoje itin svarbu žinoti naujausią informaciją.

Išvykimo krepšyje jau turėtų būti svarbiausių dokumentų kopijos, nes pasą ne visada gali pavykti staigiai pagriebti. Patariama pasidaryti ir, tarkime, studijų baigimo ar net būsto nuosavybės dokumentų kopijas. Kai kurios kopijos gali būti laikomos elektroniniame pašte ar interneto debesyje, kur jas galima pasiekti ir būnant užsienyje.

Reikia turėti ir artimųjų nuotraukas, kuriose žmogus lengvai atpažįstamas. Tėvai privalo įsidėti vaikų nuotraukas, kad jiems pasimetus būtų lengviau juos rasti, o vaikai turėti tėvų nuotraukas.

Svarbu iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, kurie leistų išgyventi kurį laiką. Alkoholis ir tabakas tinka mainams, kai pinigai baigiasi. Mainams tinka ir vanduo, tad siūloma jį dėtis nedideliais buteliukais.

Vaikus auginantys, sergančiais ar vyresnio amžiaus artimaisiais besirūpinantys žmonės turi pamąstyti ir apie tai, kad jie negalės nešti atskiro išvykimo krepšio, tad į saviškį turėtų susidėti ir jiems reikalingus daiktus.

„Be to, išvykstant svarbu ant vaiko kūno, drabužių ir kuprinės, jeigu tokią nešasi, surašyti svarbiausią informaciją: vardą, pavardę, tėvų vardus, pavardes ir telefono numerius, gyvenamosios vietos adresą. Tokia informacija per karą Ukrainoje padėjo greitai rasti pasimetusių vaikų tėvus“, – pasakojo V.Kudeliovas.

Tėvai turėtų pasirūpinti ne tik atsarginiais vaikų drabužiais, bet ir įsidėti kad ir spalvinimo knygelę, kuri padėtų užimti vaiką, jei ilgą laiką tektų leisti nieko neveikiant. Net suaugusiesiems patariama įsidėti bent kortas.

Tie, kurie augina naminius gyvūnus, turėtų pagalvoti ir apie juos, pasirūpinti maistu ir vandeniu ne tik sau, bet ir augintiniui. Vis dėlto jei gyvūno neišeina drauge pasiimti, jį reikėtų išleisti į lauką – ten jis kurį laiką tikrai galės gyventi savarankiškai, o uždarytas namuose be vandens greitai žus.

„Išvykimo krepšys yra labai individualus dalykas, – atkreipė dėmesį V.Kudeliovas. – Vieniems žmonėms būtina įsidėti daugiau daiktų, kiti galėtų išsiversti ir su mažiau.

Vis dėlto yra vienas visiems bendras aspektas – nei išvykimo krepšys, nei drabužiai, kuriuos į jį dedate, nė iš tolo neturi atrodyti kariškai. Jokių slepiamųjų spalvų, jokių kariškų atributų, nes priešas tikrai nesvarstys, mato civilį ar kariškį. Ryškios spalvos padės gelbėtojams jus lengviau rasti, be to, nebūsite painiojami su kariškiais.“

Lietuvos visuomenei rengiama didžiausia konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas.