Eiliniai verslininkai galėjo tik pavydėti matydami, kaip buvo globojamas įtakingo politiko G.Landsbergio žmonos ir privataus fondo „BaltCap“ bendras verslo projektas.
Sostinės Kalnėnų mikrorajone iš fondo, kuris rūpinasi ir pensininkų pinigais, milijonų statyta privati mokykla išdygo per rekordiškai trumpą laiką. O tai nutiko ne tik dėl jos kūrėjų apsukrumo, bet ir dėl valdininkų vikrumo.
Sostinės savivaldybėje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje vyko tikri stebuklai – buvo pakeistas detalusis planas, greitai formuojamos naujos sklypų ribos, o A.Landsbergienės ir fondo projektui atriekta dalis visuomeninės paskirties teritorijos, kurioje prieš tai planuota statyti valstybinę mokyklą, darželį ir stadioną.
Nevilkindama savivaldybė skelbė ir viešuosius pirkimus – siekė sukurti patogią infrastruktūrą, kad nebūtų gėda prieš kitas Europos šalis, kuriose kito tokio modernaus statinio neva nė su žiburiu nerasi.
Kai A.Landsbergienė ir fondo atstovas Š.Stepukonis 2020 metų pradžioje per privačios mokyklos atidarymo ceremoniją drauge perkirpo juostą, iš laimės scenoje nenustygo ir tuometis meras R.Šimašius.
Neatmestina, kad būtent tada ir užsimezgė šilta sostinės valdžios ir fondo atstovų bičiulystė, paakinusi kartu plėtoti jau šimtamilijoninį projektą – statyti nacionalinį stadioną.
Kai po kurio laiko šis projektas pabrango 40 milijonų eurų, niekam neturėjo kilti abejonių, kad taip nutiko dėl infliacijos, o ne dėl lošimų, į kuriuos įklimpęs Š.Stepukonis prašvilpė tokią pačią sumą.
Jeigu Š.Stepukoniui būtų vėl pavykę praslysti, kaip tai nutiko 2022 metų pavasarį, ir jis nesegėtų apykojės, būtų galėjęs sėkmingai rengti mokymus – dalytis patirtimi, kaip priversti valdininkus greitai suktis ne tik įtakingųjų, bet ir paprastų piliečių labui.
Patarimai praverstų ir Kalnėnų naujakuriams, kurie vis nesulaukia ilgai žadėtos valstybinės mokyklos.
