Atliktos apklausos duomenys taip pat parodė, kuri partija būtų žmonių antrasis pasirinkimas, o tai joms yra labai svarbu kalbant apie antruosius turus ir būsimos koalicijos dėlionę.
O kol prezidentas Gitanas Nausėda maudosi šlovės spinduliuose, demonstruodamas tokią rinkėjų meilę, kokią turėjo prieš penkerius metus, kai buvo išrinktas pirmai kadencijai, konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – atvirkščiai, tapo nemėgstamiausiu politiku tarp tų, kurie patenka į apklausą.
Vila Graikijoje ministrui brangiai atsiėjo. „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys pabrėžė, kad tai yra žemiausias reitingas, kokį yra turėjęs G.Landsbergis.
Ryškus lyderių trejetukas
Likus vos kelioms dienoms iki Seimo rinkimų, lyderiaujančia politine jėga išlieka Lietuvos socialdemokratų partija – už ją balsuotų 18,3 proc. apklausos dalyvių. Liepą, kai paskutinį kartą buvo vykdoma „Vilmorus“ apklausa, socialdemokratus rinkosi 17 proc. respondentų.
Skaičiuojant tik tuos apklausos dalyvius, kurie pasakė, kad jau yra apsisprendę, socialdemokratus rinkosi 26,4 proc. respondentų. Prieš pusmetį tokių buvo 30,4 proc. Prieš metus – 31,1, proc.
Socialdemokratai populiariausi pensininkų tarpe, kaip ir jų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kurią jaunimas ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu vertina daugiau neigiamai, nei teigiamai.
Į antrąją reitingų lentelės vietą išsiveržė Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Šią partiją rugsėjį rinkosi 11,6 proc. apklaustųjų (16,7 proc., skaičiuojant tik apsisprendusius). Liepą, kai „Nemuno aušra“ buvo pirmą kartą įtraukta į „Vilmorus“ apklausas, už šią partiją teigė balsuosiantys 6,4 proc. apklausos dalyvių.
V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad „Nemuno aušra“ susirinko tų partijų ar koalicijų, kurias apklausos metu rinkosi vos keli procentai respondentų, balsus. Taip pat „nukando“ dalį valstiečių rinkėjų.
„Nemuno aušra“ labai nepopuliari jaunimo tarpe – daugiausia ją renkasi žmonės, kuriems virš 40 metų, rajono centrų ir kaimų gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą.
O ką apie R.Žemaitaitį galvoja kitų partijų rinkėjai?
Valdančiųjų – nieko gero, opozicinių – atsiliepia ganėtinai palankiai. Pavyzdžiui, beveik pusė tų, kurie rinkosi Lietuvos regionų partiją (51 proc.), valstiečius (49 proc.), socialdemokratus (46 proc.) ir demokratus (44 proc.) R.Žemaitaitį vertina teigiamai.
Kaip atrodo situacija kitoje pusėje? Neigiamai R.Žemaitaitį vertina 61 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų, 59 proc. Laisvės partijos rinkėjų ir net 78 proc. konservatorių rinkėjų.
Trečioje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems simpatijas išreiškė 9,2 proc. apklausos dalyvių (13,3 proc., skaičiuojant tik apsisprendusius). Liepą tokių buvo 10,1 proc.
Toliau rikiuojasi Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rugsėjį šią partiją rinkosi 6,6 proc. respondentų (9,5 proc., skaičiuojant tik apsisprendusius) – tiek pat, kiek ir liepos mėnesį.
Populiariausių partijų penketuką uždaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už Ramūno Karbauskio partiją balsuotų 6,3 proc. apklausos dalyvių (9,1 proc., skaičiuojant tik apsisprendusius), liepą tokių buvo 8,9 proc. Kovą „Vilmorus“ vykdytos apklausos metu už valstiečius sakė balsuosią 9,9 proc. apklaustųjų, taigi jų populiarumo smuktelėjimas jau peržengė paklaidos ribas.
Už Liberalų sąjūdį balsuotų 5,2 proc. respondentų (7,6 proc., skaičiuojant tik apsisprendusius), liepą šią partiją rinkosi 4,6 proc. apklausos dalyvių (kovą – 6,3 proc. apklaustųjų).
Likusios partijos neperžengų 5 proc. barjero.
Lietuvos regionų partiją rinkosi 2,8 proc., Laisvės partiją – 2,3 proc., Taikos koaliciją – 1,9 proc., Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,3 proc., partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 1,2 proc., Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc., Lietuvos žaliųjų partiją – 0,8 proc., Tautos ir teisingumo sąjungą – 0,5 proc., Lietuvos liaudies partiją – 0,5 proc. apklausos dalyvių.
„Skandalingesnių partijų elektoratai rado savo įsikūnijimą R.Žemaitaityje“, – konstatavo V.Gaidys.
Net 22,2 proc. respondentų teigė dar nežinantys, už ką balsuotų, o 8,5 proc. apklausos dalyvių tikino balsuoti apskritai neisiantys.
Sociologas pabrėžė, kad anksčiau neapsisprendusiųjų būdavo daugiau. Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, dauguma apklaustųjų jau žino, už ką balsuos.
Koks būtų antrasis pasirinkimas?
Apklausa parodė ir koks būtų šių partijų rėmėjų antrasis pasirinkimas.
Tie, kurie rinkimuose ketina savo balsą atiduoti socialdemokratams, jeigu reikėtų rinktis kokią nors kitą politinę jėgą, balsuotų už demokratus (20,3 proc.). Demokratų gerbėjai – atvirkščiai, rinktųsi socialdemokratus (31,5 proc.).
Socialdemokratai yra ir antrasis valstiečių rėmėjų pasirinkimas (24,6 proc.). O demokratus kaip antrąjį pasirinkimą nurodė „Nemuno aušros“ rinkėjai (22,8 proc.,
Konservatorių rinkėjų tarpe daugiausia Liberalų sąjūdžio gerbėjų (29,3 proc.), o liberalų rinkėjų antrasis pasirinkimas būtų Laisvės partija (24,3 proc.). Laisvės partijos rinkėjai tuo pačiu neatsako – kaip antrasis jų pasirinkimas dažniausiai minimi konservatoriai (30 proc.).
Tų, kurie rinkosi Lietuvos regionų partiją, antrasis pasirinkimas būtų valstiečiai (16,9 proc.).
G.Nausėda ir G.Landsbergis pasidalino pirmą ir paskutinę vietas
Populiariausiu šalies politiku be konkurencijos išlieka prezidentas G.Nausėda. Naujausios apklausos duomenimis, palankiai prezidentą vertina 72,3 proc. apklausos dalyvių (liepą – 70,1 proc., kovą – 64,9 proc. teigiamų vertinimų).
Paskutinį kartą tokį aukštą reitingą G.Nausėda turėjo 2020 metų pradžioje, kai buvo dar neseniai išrinktas į prezidentus.
Antroje vietoje išlieka socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Rugsėjį vykdytos apklausos metu V.Blinkevičiūtę teigiamai vertino 47,7 proc. respondentų (liepą – 45,9 proc., kovą – 50,4 proc. apklaustųjų).
Prieš pat rinkimus ūgtelėjo S.Skvernelio populiarumas. Rugsėjį teigiamai demokratų lyderį įvertino 43,5 proc. apklausos dalyvių, liepą tokių buvo 38,9 proc., taigi šis rezultatas peržengia paklaidos ribas.
Paskutinį kartą tokį aukštą reitingą S.Skvernelis turėjo 2020 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus, skaičiuojant paskutinius premjeravimo mėnesius.
Tarp populiariausių politikų įsitaisęs ir R.Žemaitaitis. Teigiamai jį vertina 38,4 proc. respondentų. „Nemuno aušros“ lyderis anksčiau į šią apklausą nebuvo įtraukiamas.
V.Gaidys tokį R.Žemaitaičio populiarumą vadina tikra rinkimų sensacija.
Šiek tiek sumažėjo liepą iki rekordinių aukštumų pakilęs Viktorijos Čmilytės-Nielsen populiarumo reitingas. Liepą teigiamai Liberalų sąjūdžio pirmininkę vertino 41,4 proc. apklausos dalyvių, rugsėjį tokių buvo 37,2 proc.
Nežymiai pakrito ir krašto apsaugos ministro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno populiarumas. Rugsėjį teigiamai jį vertino 36,2 proc., liepą – 40,6 proc. apklausos dalyvių. Anksčiau prieš jį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas galėjo pasigirti kiek aukštesniu reitingu.
Tiesa, ministras išlieka populiariausių politikų penketuke. Žmonės jį vertina daugiau teigiamai, nei neigiamai.
Kilo laikinai Darbo partijai vadovauti sugrįžusio Viktoro Uspaskicho reitingai. Rugsėjį teigiamai politiką vertino 21,1 proc. apklausos dalyvių, liepą – 16 proc. respondentų.
Paklaidos ribas peržengia premjerės Ingridos Šimonytės populiarumo mažėjimas. Rugsėjį teigiamai ministrę pirmininkę vertino 21,1 proc. respondentų, kai liepą – 24,6 proc. apklausos dalyvių.
Panaši situacija ir su konservatorių lyderiu G.Landsbergiu. Rugsėjį teigiamai jį vertino vos 12,6 proc. apklaustųjų, liepą tokių buvo 16,6 proc. G.Landsbergis tapo nepopuliariausiu šalies politiku, pralenkdamas net Waldemarą Tomaszewskį.
„Per tą laikotarpį, kurį jis yra reitinguojamas, tai yra žemiausias jo reitingas. Matyt, tai susiję su visais skandalais dėl vilos Graikijoje. Jeigu G.Nausėdą teigiamai vertina 72 proc. apklausos dalyvių, tai G.Landsbergį – 72 proc. neigiamai. Toks veidrodinis atspindys“, – palygino V.Gaidys.
„Jam nėra duota, matyt, iškalba ir kažkoks šiltumo jausmas“, – apibendrino jis.
