„Turėsime tikrai gerų žinių. Dar jų negaliu skelbti, bet aš jau žinau, kokios šalys ir kas atvažiuoja pas mus kitais metais. Tai bus ne tik Nyderlandai – tą jau galiu pasakyti, jeigu kalbame apie tai, kas planuoja čia atvežti savo „Patriot“ gynybos sistemas ir integruoti į mūsų gynybos sistemą rotaciniam modeliui“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
„Turime sulaukti oficialių patvirtinimų, bet jau kariniame lygmenyje aiškus yra grafikas ir atsiranda šalys, kurios tai įgyvendins“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas teigė negalintis atskleisti, kokios konkrečios šalys prisidės prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo. Visgi, jis užsiminė, jog kalba eina apie europines NATO nares.
„Pažadu, šį rudenį bus aiškesnis ir pateiktas oficialus grafikas, kurį aš daugiau mažiau žinau, bet tiesiog negaliu jo sakyti. Bet čia daugiau kalbame apie europines NATO šalis“, – patikino jis.
„Tikrai bus turtingesni kiti metai rotacinio modelio oro gynybos sistemų dislokavimo prasme Lietuvoje“, – pridūrė ministras.
L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad Lietuva deda pastangas ir stiprina oro gynybos pajėgumus ne tik su sąjungininkų pagalba, bet ir savarankiškai. Pasak ministro, artimiausiu metu šiuo klausimu bus „konkrečių žinių“.
„Rytoj turėsime labai konkrečių žinių. Galiu tik anonsuot, kad Lietuvos oro gynyba stiprėja“, – užuominom prakalbo jis.
ELTA primena, kad vasarą Lietuvoje buvo dislokuota Nyderlandų ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, skirta liepos 7–19 dienomis vyksiančioms pratyboms „Baltic Connection 24“.
„Patriot“ dislokavimas dvišalėms pratyboms Lietuvoje tapo pirmuoju žingsniu įgyvendinant praėjusiais metais Vilniaus viršūnių susitikime NATO priimtą sprendimą dėl rotacinio oro gynybos modelio, skirto stiprinti Aljanso integruotą oro ir priešraketinę gynybą.
L. Kasčiūnas: dar vienas brigados dydžio poligonas yra reikalingas
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dar bus reikalingas bent vienas poligonas, skirtas brigados dydžio kariniam vienetui. Nors, ministro teigimu, siekiama poligoną steigti Lietuvoje, yra svarstomi ir bendri sprendiniai su kaimyninėmis šalimis.
„Brigados dydžio poligono reikėtų dar vieno (...) dar būtų galima ir mažesnį vieną kitą. Kalbant apie kitas opcijas, ar Latvijoje ar Lenkijoje, tai čia sprendiniai iš bėdos. Geriausia mums turėti Lietuvoje poligoną ir nuo nieko nepriklausyti“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ministras patvirtino, kad įsteigus Tauragės ir Šilalės poligonus, apie naujų poligonų statybą šiame šalies regione nebebus svarstoma.
„Daugiau ten tikrai poligonų nebus, ieškosim kitur, bet jų reikės. (...) Mes kalbamės ir su latviais apie bendrus dalykus, nes latviai turi planą didesnį poligoną daryti, kalbamės su lenkais, kad jie į savo karines teritorijas mus įsileistų. Ieškome visokiausių sprendinių, ne tik Lietuvoje“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie Tauragės ir Šilalės poligonus, L. Kasčiūnas tvirtino, kad vietos kariuomenei treniruotis trūksta ir jos poreikis tik augs Lietuvą pasiekus naujai įsigytai karinei technikai.
„Mes žinom, kad tai reikalinga mūsų kariuomenei. Mūsų Žemaitijos brigada – tiesiog jai reikia kur treniruotis. Dabar atvažiuos visi pirkiniai mūsų: ir pėstininkų kovos mašinas pirksim naujas, ir tankų batalionas kursis, ir sąjungininkų čia daugės“, – teigė jis.
Diskusijos dėl išmiškinimo poligonuose tebevyksta
Krašto apsaugos ministras tikina, kad ministerija jau sutarė dėl įvairių nuolaidų gyventojams, tačiau tebevyksta diskusijos dėl išmiškinimo poligonuose. Pasak politiko, nesiruošiama iškirsti didžiausio leistino miško ploto, tačiau norima pasilikti opcijų ateičiai.
„Dar galime diskutuoti dėl išmiškinimo. Mes nenorim savęs suvaržyti labai mažais procentais. (...) Klausimas dabar, mes norime palikti 15 proc. kartelę, nebūtinai tiek išmiškinsime, bet tiesiog, kad galėtume skaičiuotis ir turėtume laisvas rankas“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Poligonas yra manevrinis, ten reikia padaryti keliams vietos ir viskas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą dėl naujų poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose Seimas pradėjo liepą. Dabar įstatymo projektas svarstomas komitetuose, jam jau pritarė Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai, dar laukiama sprendimo pagrindiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas, o Šilalės rajone – kiek didesnis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto, tačiau, pasibaigus svarstymams komitetuose, siūlomi poligonų plotai turėtų sumažėti.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždaros karinės teritorijos, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.
Anksčiau ministerijos atstovai yra nurodę, kad poligonų statybų darbai prasidėtų iš karto po to, kai specialusis įstatymas būtų patvirtintas parlamente.
Lietuvos visuomenei rengiama didžiausia konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas.
