Mano galva, ji objektyviai turi tiek pliusų, tiek ir trūkumų. Tačiau, kaip politologas, jaučiu pareigą analizuoti šiuos Seimo rinkimus ir jų metų sklandančias idėjas. Laimei, dar jų šiek tiek yra išlikę, nes žvelgiant į vienmandatininkų debatus kartais kildavo minčių, kad skaitymas ir išsilavinimas jiems nėra šio pasaulio dimensija.
Palikime pigų populizmą ir nusišnekėjimus nuošalyje ir pažvelkime į idėjas, kurios yra vertos realios diskusijos. Tokių idėjų grupei priskirčiau siūlymus steigti valstybinį komercinį bangą ir pašalinti Ignitį iš viešos akcijų prekybos.
Neskubėkime su valstybiniu komerciniu banku
Reikia pripažinti, kad dar palyginti neseniai būčiau vienareikšmiškai pasisakęs už valstybinio komercinio banko kūrimą.
Šiandien Lietuvos bankinis sektoriuje dominuoja skandinaviški bankai, dar prie rimtesnių žaidėjų galime priskirti ir „Šiaulių banką“. Tokia situacija rinkoje leidžia Lietuvą laikyti oligopoline šalimi, o tai reiškia, kad palyginti nedidelėje žaidėjų grupė yra sutelkta pernelyg didelė galia veikti rinką.
Tokios situacijos pokyčiai yra reikalingi, todėl valstybinis bankas prieš kurį laiką atrodė gera idėja. Visgi reiktų pripažinti, kad „Lietuvos bankas“ nesėdėjo sudėjęs rankas ir ėmėsi iniciatyvos. Dėl šios įstaigos pastangų situacija šalyje yra pakitusi apie savo atėjimą į Lietuvą paskelbė „Bank of Taiwan“, valstybė vykdo diskusijas su Vokietijos „Commerzbank“ banku.
Žinant, kad Lietuvoje kuriasi „Rheinmetall“ šio banko atėjimas irgi atrodo labai tikėtinas. Jeigu mūsų bankų rinkoje staiga atsiras du nauji stambūs žaidėjai, tikėtina, kad jų veikla paskatins konkurenciją ir situacijos normalizavimąsi. Pagrindinis klausimas kiek ši situacija gali normalizuotis?
Tokiu atveju, jeigu regėsime rimtus pokyčius, Lietuva galėtų apsieiti ir be valstybinio banko, tad ir be investicijų į jį. Sutaupytos lėšos galėtų būti skiriamos kitoms skubioms valstybėms reikmėms, pavyzdžiui, gynybos finansavimo didinimui. Visgi, jeigu nauji rinkos dalyviai lūkesčių nepateisintų, pačios idėjos išmesti į šiukšlių dėžę tikrai nereiktų.
„Ignitis“ delistingavimas būtų smūgis Baltijos akcijų biržai
Dar daugiau abejonių kelia siūlymas delistinguoti „Ignitį“. Finansais mažiau besidomintiems asmenims toks žodis gali skambėti kraupiai, bet situacija yra gana paprasta. Šiandien „Ignitis“ savininku galime būti kiekvienas, jeigu tik atsidarome vertybinių popierių sąskaitą ir sumokame apie 18–19 eurų už akciją siekiančią rinkos kainą. Būtent ši bendrovė yra viena iš svarbiausių Baltijos akcijų biržoje bei prisideda prie pačios Biržos gyvumo.
Žinoma, galima kelti klausimą: na ir kas? Lietuvoje investuojančių yra labai mažai, tai kodėl dauguma turėtų rūpintis smulkios grupelės interesais? Klausimas būtų ir taiklus, ir teisingas? Visgi reikia turėti keletą dalykų omenyje. Pirma, Lietuvoje sparčiai auga gyventojų finansinis raštingumas, vis daugiau žmonių tampa finansiškai raštingi.
Pasak „Lietuvos banko“, per praėjusius metus investuotojų skaičius augo iki 94,1 tūkst. žmonių. Panašiai tiek žmonių gyvena Panevėžio mieste. Procentais šis augimas siekė net 75 proc. Šiemet priimtas investicinės sąskaitos įstatymas neleidžia abejoti, kad investuotojų gretos augs dar labiau. Kyla natūralus klausimas ką jie pirks, jeigu Baltijos akcijų birža bus silpna? Atsakymas paprastas, jų investicijos keliaus iš šalies į JAV. Jau ir šiandien JAV įmonių akcijos yra vienas iš dažniausių lietuvių pasirinkimų.
Problemos akcijų birža nesibaigia
„Ignitis“ delistingavimas galėtų būti pateisinamas net ir ignoruojant žalą mūsų finansų rinkoms, jeigu žinotume, kad taip sprendžiamos visos problemos. Deja, turiu abejonių, kad tai yra tiesa. Pirma, jau ir dabar 70 proc. įmonės akcijų yra valstybės rankose, taigi ir galutiniai sprendimai yra jos.
Taip ir turi būti su tokiomis svarbiomis įmonėmis. Visgi toks akcijų kiekis leidžia teigti, kad neretai galvos skausmo šaknys glūdi ne galimybių veikti stokoje, bet prastoje vadyboje, žmogiškose klaidose. Delistingavimas šių problemų niekaip negali paveikti.
Antra, galbūt dalį problemų mes tiesiog galėtume išspręsti keisdami įstatymus ir formuodami politiką, kad tais atvejais, kai įmonių veikla yra strategiškai svarbi valstybei, o pagrindinė akcininkė yra Lietuva, bendrovės neturi būti suinteresuotos tik pelno siekimu. Taip būtų palikta galimybė patiems žmonėms pasirinkti ar jie prisiima šias rizikas, ar ne.
Taip pat nereikia pamiršti, kad pašalinimas iš akcijų rinkos sumažintų ir įmonės veiklos skaidrumą. Akcijų rinkose laisvai prekiaujamos įmonės yra priverstos viešinti savo informaciją, organizuoti akcininkų susirinkimus ir naudotis kitomis skaidrumą užtikrinančiomis priemonėmis.
Žinoma, kritikai pasakys, kad kas norės, tas galės pasiskaityti apie įmonės veiklą ir po delistingavimo.
Tikra tiesa. Bet būkime sąžiningi sau. Norinčiųjų ir gebančiųjų beveik nebus. Dabar bent jau dalis investuotojų gilinasi į „Ignitis“ situaciją, nes ten investuoja pinigus. Nors šimtaprocentinės garantijos nėra, bet visgi tam tikrų sanitarų vaidmenį jie atlieka, tiesa, vedami privataus intereso. Kokia tikimybė, kad turėsime visuomenėje pakankamai kvalifikuotų žmonių, kurie tikrins įstaigos veiklą tiesiog šiaip savo malonumui?
Galiausiai kalbos apie „Ignitis“ delistingavimą mažina jų kaina rinkoje. „Swedbank“ analitikai nustatė, kad tikslinė akcijos kaina yra apie 33 eurus, tačiau rinkoje ji kainuoja 18–19 eurų. Tokia žema kaina tikėtina yra tiesioginė politinių rizikų pasekmė. „Ignitis“ turtas jau dabar galėtų būti vertinamas daug geriau, jeigu ne retorika, kurią girdime.
Kita vertus, jeigu tikslas yra delistingavimas, tai tuomet tokia retorika pasitarnaus, nes bus pigiau atpirkti akcijas. Kitaip tariant tokios politikos kaštai kris tiems visuomenėms nariams, kurie rūpinosi savo finansiniu raštingumu ir ėmėsi kaupti senatvei investuodami į akcijų biržą. Vėlgi finansinių resursų nukreipimas čia, neleis jų panaudoti kitoms svarbioms veikloms.
Vietoje išvadų
Dažnu atveju politiniai debatai atrodo taip blogai, kad kyla minčių, jog išgyvename politikų raštingumo krizę. Todėl ir skiriu dėmesį toms idėjoms, kurios visgi šio to vertos. Visgi tiek valstybinio banko, tiek ir „Ignitis“ delistingavimo iniciatyvos žvelgiant iš nūdienos perspektyvos atrodo miglotai ir nėra be priekaištų.
