Už šį dokumentą, reglamentuojantį tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, papročius, kalbą, švietimą, antradienį balsavo 72 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė.
Iki tautinėms mažumoms skirto įstatymo atsirado liko paskutinis žingsnis – priėmimas.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Lietuva yra ratifikavusi Europos konvenciją dėl tautinių mažumų pagrindų apsaugos, bet iki šiol neturime nacionalinio reguliavimo.
„Šis įstatymo projektas siūlo apibrėžti, kad tautinės mažumos tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šiandien matome, kad yra nemažai atvykusių asmenų iš Ukrainos, Baltarusijos. Jie čia nori išmokti valstybinę kalbą, įsidarbinti, susirasti gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu mūsų piliečiai, kurie yra kitos tautybės, moka valstybinę kalbą, turi savo namus čia, istorinius namus, jie turi darbo vietas, jie siekia išsaugoti savo kultūrinį identitetą. Šis įstatymas sudaro galimybę atskirti migracijos politiką nuo mūsų piliečių tautinių mažumų politikos“, – Seimo posėdyje sakė „ laisvietė“ E. Dobrowolska.
Anot jos, Tautinių mažumų įstatymo projektas yra lakoniškas, jis apibrėžia pagrindinius principus: diskriminacijos draudimo, kultūrinės įvairovės.
E. Dobrowolska akcentavo, kad šis įstatymas nereguliuoja dvikalbių lentelių, aptarnavimo kalbos, asmenvardžių rašymo.
„Jeigu mes norime kalbėti apie dvikalbes lenteles, jeigu mes norime kalbėti apie aptarnavimą, tai yra Valstybinės kalbos įstatymo klausimas“, – sakė E. Dobrowolska.
R. Tamašunienė: visiškai tuščias dokumentas
Seimo narė Rita Tamašunienė apgailestavo, kad Seimas vasarą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris buvo suderintas su tautinių mažumų organizacijų atstovais, su jų lūkesčiais ir pasiūlymais.
Parlamentarės teigimu, Seime šiuo metu svarstomas dokumentas yra visiškai tuščias, nieko nereguliuojantis.
„Palyginus su Lenkijos Respublikos tautinių mažumų įstatymu, tai visiškai tuščias dokumentas, daugiau sukeliantis dviprasmybių negu aiškumų ir nieko nereguliuojantis. Šitokį pusiau luptą, pusiau skustą produktą vis dėlto priėmimo stadijoje dar turime galimybę patobulinti. Tikiuosi, kad pavyks atrasti tą variantą, kuris iš tikrųjų būtų progresyvus ir kuris tenkins tautines mažumas, užtikrins jų teises, apsaugą“, – sakė R. Tamašunienė.
Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, ji siūlė leisti bendraujant su viešojo administravimo subjektais vartoti tautinės mažumos kalbą, tačiau parlamentarai tam nepritarė.
Antradienį Seimas taip pat nepritarė, kad tokios gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos galėtų būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. R. Tamašunienė norėjo, kad Tautinių mažumų įstatyme atsirastų draudimas asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią, tačiau tokiam jos siūlymui irgi nepritarta.
Seimo narė Beata Pietkiewicz tvirtino, kad naujas Tautinių mažumų įstatymas, „gražiai apeina svarbiausius tautinėms mažumoms klausimus, palikdamas prie suskilusios geldos visus, kurie tikėjosi realių sprendimų“.
„Šiandien svarstome ne Tautinių mažumų įstatymą, mes tik uždedame varnelę ties visų tarptautinių organizacijų ataskaitomis. (…) Žinokite, man kaip paprastai tautinių mažumų atstovei, kaip ir paprastam Lietuvos lenkui, rusui, totoriui ar baltarusiui, šis įstatymas nieko gyvenime nepakeis“, – sakė B. Pietkiewicz.
S. Tumėnas: įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai
Projektą kritikavęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas mano, kad iki parlamento rinkimų likus tik dviems savaitėms nėra tinkamiausias metas jį svarstyti.
„Šis įstatymas yra perteklinis, diskriminacinis, netelkiantis Lietuvos visuomenės, valstybės piliečius, o juos skaidantis. (…) Mano manymu, tautinės tapatybės sąvoka yra pernelyg supaprastinta ir neargumentuotai susieta pirmiausia su šeimos ar giminės kriterijumi. (…) Ar įstatyme nereikėtų pateikti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintos „tautinės bendrijos“ sąvokos? Problema ta, kad nacionalinėje teisėje „tautinės bendrijos“ terminas vartojamas dažnai kaip termino „tautinė mažuma“ sinonimas, o tai nėra sinonimai. Beje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra ir termino „tautinės mažumos“. Ar nereikėtų šia tema pradėti daug išsamesnės diskusijos?“, – svarstė S. Tumėnas.
Jo nuomone, įstatymo teiginiai, dvelkiantys galimos dvikalbystės įteisinimu tam tikruose regionuose, yra prieštaraujantys Konstitucijai.
Kokias teises ir pareigas tautinėms mažumoms numato įstatymo projektas?
Įstatymo projekte kalbama apie valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Dokumente akcentuojama, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.
Patobulintame įstatymo projekte atsirado Seimo narės Dalios Asanavičiūtės pasiūlytos naujos nuostatos dėl istorinių tautinių mažumų ir jų teisių. Istorinėmis tautinėmis mažumomis siūloma laikyti tautines mažumas, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu. Istorinės tautinės mažumos, kaip pažymima projekte, turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Dokumento projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose. Valstybės institucijos ir įstaigos turėtų užtikrinti sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalboms, numatytoms Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, mokyti.
Įstatymo projektu siūloma numatyti teisę tautinėms mažumoms vienytis į organizacijas, steigiant asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas.
Be to, projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų atstovai.
Įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įstatymu siūloma uždrausti „kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją“.
ELTA primena, kad nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
Šiuo metu tautinių mažumų teisės ir laisvės bei jų apsauga reglamentuojama skirtinguose dokumentuose.
