Šį dokumentą, kurį antradienį pateikė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, antradienį palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 11 parlamentarų. Projektą svarstys Žmogaus teisių komitetas.
Tačiau šios kadencijos Seimas valstybės pripažinimo „Romuvai“ klausimo plenarinių posėdžių salėje svarstyti neplanuoja. Parlamentarai bendru sutarimu nutarė, kad tai bus svarstoma lapkričio pabaigoje, kai susirinks naujas Seimas.
„Šių metų rugsėjo 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė peticiją „Religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“, kurioje pareiškėja antrą kartą skundžia, kad Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažinimo, religinės bendrijos statuso pažeidžia jos teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.
Iš esmės dabar Vyriausybė turės pateikti savo atsiliepimą dėl sprendimo nepriėmimo „Romuvos“ atžvilgiu. Esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerijai būtų lengviau surasti papildomų argumentų, jeigu Seimas pradėtų svarstymo procedūrą“, – iš Seimo tribūnos sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto vadovas atkreipė parlamentarų atkreipti dėmesį į tai, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, kuris reglamentuoja pripažinimo suteikimą arba nesuteikimą, yra numatyta, kad tokiu atveju, jeigu Seimas nepriima jokio nutarimo projekto dėl religinės bendrijos, „valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas“.
Suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“ siūloma atsižvelgus į Teisingumo ministerijos išvadą, kad ši religinė bendrija atitinka įstatymo reikalavimus.
„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai”, – sakoma ministerijos išvadoje.
Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus ir atitinka įstatyme nustatytą teisėtos veiklos Lietuvoje periodo reikalavimą. „Romuvos“ mokymas ir apeigos, anot Teisingumo ministerijos, neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.
„Nors „Romuva“ puoselėja lietuviškas tradicijas, ji nėra uždara, palaiko ryšius su giminingomis kitų šalių ir kultūrų bendruomenėmis, dalyvauja tarpreliginiame dialoge ir palaiko ryšius su tokį dialogą puoselėjančiomis tarptautinėmis organizacijomis. (…) Ji neabejotinai yra didžiausia tradicine nelaikoma religinė bendrija – „baltų tikėjimą“ 2011 m. nurodė išpažįstantys 5118 (0,17 proc.) Lietuvos gyventojų”, – pažymi Teisingumo ministerija.
„Romuva“, kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija, anot ministerijos, yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalis.
Beje, antradienį Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. Vytautas Raskevičius buvo pateikęs parlamentarams dar vieną nutarimo projektą, kuriame buvo siūloma atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“. Tačiau tokiam dokumentui po pateikimo Seimas nepritarė ir jį galutinai atmetė.
ELTA primena, kad Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus jai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į EŽTT.
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai
nesuteikė.
nesuteikė.
