Parlamento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų programų pristatymą rengia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su naujienų agentūra ELTA.
Lietuvos regionų partija
Lietuvos regionų partijos programines gaires pristatė šios politinės jėgos atstovas Kristupas Krivickas.
Kaip vieną pagrindinių problemų šalyje Regionų partija mato regioninę bei socialinę atskirtį. Ją spręsti siūloma skatinant regionų ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas, tiesiant kelius, tvarkant tiltus, užtikrinant kokybiškas sveikatos, socialines, kultūros paslaugas.
„Regioninės atskirties mažinimas privalo tapti pamatine Lietuvos vidaus politikos kryptimi“, – nurodė K.Krivickas.
Regionų partija palaiko idėją vietoj Energetikos ministerijos įsteigti Regionų reikalų ministeriją, kuri ir koordinuotų pastangas gaivinti regionus.
„Tvirtai stovime prezidento iniciatyvos pusėje“, – tvirtino K.Krivickas.
Regionų partija taip pat pasisako už tai, kad verslui nebūtų įvedinėjami nauji mokesčiai, būtų peržiūrimi esami mokesčiai – esant reikalui, jie galėtų būti perskirstyti, atsižvelgiant į asmens valdomą turtą ar gaunamas pajamas.
Jono Pinskaus vadovaujama politinė jėga griežtai pasisako prieš NT mokestį pirmajam būstui, už griežtą bankų kontroliavimą, visišką „Igničio“ kontrolės susigrąžinimą į valstybės rankas, šeimos instituto stiprinimą, pensininkų gyvenimo gerinimą.
K.Krivickas taip pat pažymėjo, kad tėvai turėtų spręsti, ar jie nori, jog jų vaikai mokykloje būtų supažindinti su „LGBT darbotvarke“. Tą esą būtų galima daryti tik gavus raštišką tėvų sutikimą.
Regionų partija žada įvesti tvarką Lietuvos teismuose, mažinti biurokratiją, kurti korupcijai atsparią aplinką, vykdyti Lietuvos interesus atitinkančią užsienio politiką, stiprinti santykius su kaimynais, formuoti realią krašto gynybos sistemą, įtraukiant artimiausias partneres, ugdyti visuomenės pilietiškumą.
Renginio moderatorius ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris paprašė patikslinti, ką reiškia pažadas vykdyti Lietuvos, o ne trečiųjų šalių interesus atitinkančią užsienio politiką.
„Trečioji šalis šiuo atveju pas mus yra Gabrielius Landsbergis. Užsienio reikalų ministras, kuris vykdo neaišku kieno interesus atitinkančią užsienio politiką“, – paaiškino K.Krivickas.
Be kita ko, jis papildė, kad minimali alga Lietuvoje turėtų siekti 1,5 tūkst. eurų, vidutinis atlyginimas – 3 tūkst. eurų, senatvės pensija – 1,5 tūkst. eurų, o už kiekvieną gimusį vaiką Lietuvoje turėtų būti skirta 2 tūkst. eurų siekianti vienkartinė išmoka.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ programines gaires pristatyti atvyko net trys partijos nariai – parlamentarai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.
„Mes matome, kaip gyvena Lietuvos žmonės ir žinome, kas jų laukia, jeigu niekas nesikeis. Metas užbaigti dabartinės daugumos chaotišką valdymą ir pasiūlyti Lietuvos žmonėms patikimą, solidžią alternatyvą“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Demokratai žada tęsti darbus, kuriuos pradėjo Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, pavyzdžiui, toliau didinti vaiko pinigus. Taip pat visiems mokiniams ketinama pasiūlyti nemokamą maitinimą švediško stalo principu, tris kartus padidinti vaikų būrelių skaičių, siekiant spręsti priklausomybių problemą.
„Mes ateiname ištaisyti klaidas, kurių pridarė dabartinė Vyriausybė, nuraminti išgąsdintus žmones – karais ir ypatingai kultūriniais karais, ir turime iškuopti paliktą dabartinės daugumos netvarką“, – pabrėžė T.Tomilinas.
Jis teigė, kad demokratai sieks ištaisyti šiuo metu vykdomos viešosios valstybės tarnybos ir biudžetinių įstaigų reformos klaidas, keliant algas „ne tik vadovams, bet ir visiems viešojo sektoriaus darbuotojams“.
Demokratai sieks grąžinti antrosios pensijų pakopos patrauklumą, leidžiant iš jos išeiti anksčiau, kuriant paskatas kaupti daugiau.
Partija taip pat sieks patobulinti Partnerystės įstatymą taip, kad jis atitiktų ir „konservatyvios visuomenės, ir LGBT bendruomenės lūkesčius“. Dabartinis Civilinės sąjungos įstatymo projekto variantas, anot demokratų, akivaizdu, kad netenkina nemažos visuomenės dalies.
„Mes jau būtume priėmę tą įstatymą taip, kad ir katalikų bažnyčia būtų patenkinta, ir LGBT bendruomenė būtų patenkinta“, – tvirtino T.Tomilinas.
Apie užsienio politiką demokratai pasisakė nedaug ir tik pačioje jiems skirto laiko pabaigoje. L.Savickas nurodė, kad partija sieks grąžinti telkiančią užsienio politiką, kur būtų dominuojantis „ne vieno asmens noras išsiskirti, o valstybinis požiūris ir veikimas drauge su partneriais“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) programines gaires pristatė partijos pirmininko pavaduotojas Waldemar Urban. Jo teigimu, pagrindinis partijos tikslas yra saugi Lietuva ir jos piliečių ateitis.
LLRA-KŠS kaip vieną didžiausių problemų šalyje išskiria gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris ilguoju laikotarpiu taps grėsme nacionaliniam saugumui ir valstybės ekonominiam vystumuisi.
„Pasisakome už naują sustiprintą į šeimas orientuotą politiką, pateikdami visuomenei naudingus pasiūlymus, kuriais siekiame stiprinti Lietuvos šeimas“, – nurodė W.Urban.
Partija žada tik atėjusi į valdžią iki 165 eurų didinti vaiko pinigus, o kadencijos eigoje juos kelti iki 200 eurų. Taip pat bus siekiama vienkartinę išmoką gimus vaikui arba įsivaikinus didinti iki 1000 eurų.
„Taip pat siūlysime nuo pajamų mokesčio atleisti tris ar daugiau vaikų auginančias šeimas, kurios priskiriamos mažas pajamas gaunančių šeimų grupei“, – tvirtino W.Urban.
Be to, LLRA-KŠS žada būtiniausių maisto produktų krepšeliui nustatyti lengvatinį PVM tarifą, o kūdikių prekėms apskritai netaikyti PVM.
Pensininkams žadama ori senatvė, didinant pensijas, kurios siektų iki 50 proc. VDU, taip pat žadama išmokėti vadinamąją 13-ąją pensiją, kasmet skirti 400 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.
Iš kur pinigai? Partija tvirtina, kad jų atsiras efektyvinant mokesčių surinkimą, mažinant šešėlinės ekonomikos mastus, apmokestinant Lietuvoje veikiančių bankų aktyvus, didinat didelių prekybos centrų apmokestinimą, optimizuojant biurokratinį aparatą ir viešojo sektoriaus išlaidas.
Be kita ko, LLRA-KŠS siektų, kad būtų diferencijuojamos skirtingų piliečių grupių galimybės vykdyti mokestines prievoles, pavyzdžiui, minimalų atlyginimą gaunantis asmuo mokėtų tik 1 eurą GPM.
Apie užsienio politiką ir krašto gynybą LLRA-KRŠ atstovas apskritai neužsiminė, todėl sulaukė žurnalistų klausimo, kaip mato partijos pirmininko Waldemaro Tomaszewskio idėją gerinti santykius su Baltarusija.
W.Urban aiškino, kad Lietuvos piliečiai šiandien susiduria su didele problema, nes jiems apsunkintos galimybės patekti į Baltarusijos teritoriją dėl uždarytų pasienio kontrolės punktų.
„Su Baltarusija santykius gerinti galbūt reikėtų ne tuo aukščiausiu lygiu, bet techniniu lygiu, kad palengvintume žmonėms buitinius dalykus - nuvykti pas gimines, artimuosius, aplankyti kapus. Tokiu lygiu mes santykius gerinti turėtume“, – įsitikinęs W.Urban.
Karas Ukrainoje, anot politiko, yra „diplomatinis pralaimėjimas“. Jis teigė, kad šiai dienai situacija yra tokia, kokia yra, ir Lietuva viena, kaip valstybė, didelės rolės kažką pakeisti neturi, todėl turi veikti drauge su sąjungininkais.
„Mums reikia siekti, kad tas dialogas kažkoks būtų ir jis būtų kuo anksčiau (...) Mes kartu su kitomis šalimis turime siekti, kad karas kuo greičiau baigtųsi“, – aiškino W.Urban.
LLRA-KŠS pasisako už išlaidų gynybai didinimą, tačiau tik tuo atveju, jei bus aišku, kam tos išlaidos būtų panaudojamos.
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ programines gaires pristatė pirmininkas Artūras Zuokas ir partijos atstovė Jolanta Butkevičienė.
Kaip teigė A.Zuokas, pagrindinis partijos prioritetas – saugi Lietuva. Partija žada atsisakyti „feisbukinės užsienio politikos“, kuri esą yra paremta ministrų savireklama ir skatina tarpvalstybinius bei vidaus konfliktus, taip pat stiprinti ekonominę diplomatiją.
Lietuvos saugumą A.Zuokas žada užtikrinti neįvedinėjamas jokių naujų mokesčių, tiesiog skatindamas ekonomikos augimą.
„Laisvė ir teisingumas“ taip pat pasisako už lengvesnį būsto prieinamumą, prieš visuotinį NT mokestį, už didesnę pagalbą šeimoms, skatinant gimstamumą.
„Jeigu mes paskatiname mamą ar šeimą gimdyti trečią ar ketvirtą vaikutį, siūlome 300 eurų mėnesį priedą arba išmoką, kurią ji gautų visą savo likusį gyvenimą iki pat pensijos“, – kalbėjo A.Zuokas.
Vidutinė senatvės pensija, anot politiko, per artimiausius ketverius metus turi pasiekti 1000 eurų.
„Prieš kelias dienas Salininkuose vaikščiojau po butus ir sutikau močiutę, kurios pensija – 300 eurų. Taip susiklostė žmogui gyvenime, kad ji gyvena viena – nei draugų, nei giminių, vyras miręs. Ji yra vieniša. Ji sako, kad valgo tik kefyrą ir bulves. Nuveda mane į virtuvę, atidaro šaldytuvą, ir realiai šaldytuve tik du pakeliai kefyro ir bulvės“, – pasakojo A.Zuokas.
Jis sulaukė klausimo, ar eitų į koaliciją su savo buvusiu bendražygiu Remigijumi Žemaitaičiu. Šiltų jausmų tarp šių politikų, regis, nebeliko nė kvapo.
„Jeigu šiandien politinė organizacija Lietuvoje XXI amžiuje pasirenka savo partijos ir aprangos spalvą rudą, o mes suprantame, kas yra ruda spalva – tai yra „rudmarškiniai“, ir dar pagrindine tema laiko antisetimizmą, ja akivaizdžiai, sąmoningai spekuliuoja, tai būdami civilizuota ir šiuolaikiška politine organizacija su tokiomis organizacijomis negalime turėti jokių bendrų reikalų.
Juo labiau, kad aš ten ir nematau organizacijos, nes ten dauguma žmonių atėję tik prieš rinkimus. Neabejoju, kad net jeigu ir bus frakcija, ji per pusmetį tiesiog išsivaikščios po kitas politines organizacijas, atsiribodami nuo partijos simbolių, kurie yra labai dviprasmiški, ir ideologijos“, – rėžė A.Zuokas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuose rinkimuose kandidatuoja junginio sąrašo principu kartu su advokato Igno Vėgėlės komanda. Jungtinio sąrašo programines gaires pristatyti atvyko vien I.Vėgėlės komandos atstovai – Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Rimas Jankūnas ir Ramūnas Aušrotas.
„Mes savo programoje įsivardijame tokius tikslus, kaip tautinės tapatybės puoselėjimas, patriotiškumo ugdymas, socialinis teisingumas, aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime, politikų ir aukštų pareigūnų atsakomybės už priimamus sprendimus užtikrinimas, regionų stiprinimas, prigimtinės šeimos puoselėjimas, dėmesys visuomenės sveikatai“, – vardijo K.Zamarytė-Sakavičienė.
Valstiečių pagrindu suformuoto jungtinio sąrašo viena iš didžiausių keliamų problemų, kaip ir daugelio kitų partijų – gimstamumo šalyje mažėjimas.
„Nuo 2016 iki 2023 metų gimusių vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 30 proc. ir šios tendencijos vis blogėja. Mes grimztame į niūrią demografinę žiemą, kurios pasekmių ilgai aiškinti turbūt nereikia“, – įspėjo K.Zamarytė-Sakavičienė.
Demografinių iššūkių sprendimas, anot jos, turi prasidėti nuo požiūrio, kas yra mūsų valstybės pamatai, kas augina tautą ir valstybę.
„Dabartiniai valdantieji, regis, pamiršo, kad pagal Konstitucijos 38 str. ne valdžia, ne stambus verslas ar kažkokios interesų grupės, o šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Mes turime aiškiai įsivardyti, kas yra tas pagrindas, kas yra šeima, kurią valstybė skatina, stiprina ir puoselėja“, – tvirtino I.Vėgėlės komandos narė.
Šeimą, kaip nurodė ji, sudaro vyras ir moteris.
„Todėl mūsų sąrašas niekada nepritars partnerystei, kuri atsisakydama lyčių skirtingumo šeimoje kartu atsisako ir gyvybės pradėjimo principo, ir nepritarsime Stambulo konvencijai, kuri tvirtina skirtumus tarp lyčių ir priešina vyrus su moterimis“, – teigė K.Zamarytė-Sakavičienė.
Mokinių ugdymo procese, kaip pabrėžė kandidatė į Seimą, bus siekiama grąžinti mokinių „rengimą šeimai“, suteikti garantiją tėvams ugdyti vaikus pagal jų moralinius įsitikinimus.
„Aš pati esu šešių vaikų mama ir gerai žinau, ką reiškia ir kiek kainuoja auginti vaikus. Ne tik ekonomine, bet ir finansine, sveikatos, laiko prasme. Būtina į politiką sugrąžinti aiškų suvokimą, kad vaikus auginantys tėvai vykdo valstybei gyvybiškai svarbią misiją. Valstybė turi rimtai į šią misiją žiūrėti ir rimtai prie jos prisidėti“, – akcentavo K.Zamarytė-Sakavičienė.
R.Aušrotas aiškino, kad reikia tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, performatuoti ją taip, jog ji būtų labiau palanki šeimai ir „paisytų šeimos autonomijos principų“.
Jokia šeima, anot jo, neturi būti diskriminuojama dėl to, kad nusprendžia ugdyti vaikus namuose, o moterys nusprendžia negrįžti į darbo rinką.
Paklausti, ar įsivaizduoja darbą koalicijoje su S.Skvernelio demokratais, I.Vėgėlės komandos atstovai atsakė, kad jei susiklostys tokia situacija, jog to prireiks, tai teks bendradarbiauti.
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų partijos programines gaires pristatė socialdemokratų kandidatai į Seimą Liutauras Gudžinskas, Inga Ruginienė ir Remigijus Motuzas.
Pirmiausia socialdemokratai išskyrė Lietuvos ekonomikos vystymo ir skatinimo tikslą – jie žada skatinti vidutinį ir smulkųjį verslą, inovacijas, aukštąją pridėtinę vertę kuriantį verslą. Tai ketinama daryti mažinant administracinę naštą, kuriant valstybinį plėtros banką, gerinant susisiekimą visoje Lietuvoje.
L.Gudžinskas kalbėjo, kad siekiant apsaugoti žmones nuo „šokų“, svarbus energetikos ir maisto kainų valdymas: žadama stiprinti Konkurencijos tarnybą, bandyti spręsti maisto švaistymo problemą, griežčiau reguliuoti „Ignitį“, skatinti atsinaujinančios energetikos išteklius, plėsti elektromobilumo galimybes.
I.Ruginienė teigė, kad socialdemokratai siektų didinti žmonių pajamų augimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Pastarajame tai būtų daroma keliant minimalų darbo užmokestį, viešajame – per kolektyvinius susitarimus ir atlyginimų skaičiavimo formulių peržiūrėjimą.
Socialdemokratai žada stiprinti darbuotojų teises – liberalizuoti streikus, įdiegti Darbo kodekso pokyčius, kurie būtų orientuoti į darbuotojų gerovę.
Partija taip pat pasisako už aiškią migracijos politiką, t.y. kad darbuotojai iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvyktų ne tik dirbti, bet ir būtų sukurta sistema jų integracijai.
Jie taip pat žada didinti būsto prieinamumą, pertvarkyti antrosios pensijų pakopos sistemą taip, kad ji būtų savarankiška ir kiekvienas, kuris norės iš jos išeiti, galėtų tai padaryti.
„Socialdemokratai būtent ir ateina į politiką tam, kad kiekvienam gyventojui užtikrintų šitą galimybę“, – patikino I.Ruginienė.
Iš kur pinigai?
„Kitame politiniame sezone mes matome mokestinę pertvarką, kuri būtų nukreipta GPM. Jo dydis turėtų priklausyti ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų dydžio. Dėl to didelių pajamų savininkai progresyviai galėtų prisidėti daugiau prie bendrojo gėrio, sukuriant socialiniai teisingą mokestinę sistemą“, – kalbėjo ji.
Dėl šalies saugumo socialdemokratai pasisakė ne per daugiausiai, tiesiog paminėjo, kad sieks gynybai skirti 3,5 proc. BVP, tačiau nepamirštant „socialinės dimensijos“. Taip pat buvo išskirta piliečių valia dalyvauti šalies gynyboje.
Socialdemokratai sulaukė ir klausimo, ką toliau ketina daryti dėl partnerystės įstatymo projekto, kuris iš jų programos šiemet dingo, nors prieš ketverius metus joje buvo.
„Mūsų nuostata yra pripažinti LGBT žmonių teises, kovoti prieš jų diskriminaciją ir siekti, kad žmonių, gyvenančių poroje, teisės būtų pripažintos. Jeigu mes kalbame apie paveldėjimą, paciento lankymą ligoninėje, apie kitus civilinius dalykus...
Iš esmės, aišku, Partnerystės institutas yra įrašytas Civiliniame kodekse, deja, iki galo jis nėra įgyvendintas, tam reikalinga politinė valia, dauguma parlamente.
Šiai dienai mes matome, kad Seimas gali būti labai įvairus. Mes vystysime dialogą tiek frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais, tiek su prezidentu, ir sieksime, kad būtų padarytas svarbus žingsnis dėl būtent šitų teisių pripažinimo. Kokia forma, priklausys nuo politinės daugumos ir valios“, – sakė L.Gudžinskas.
Jis nurodė, kad socialdemokratai programoje nebeturi pažado įtvirtinti partnerystę dėl skirtingų nuomonių partijoje: „Mes matome visų politinių partijų ambicijų sušvelninimą, turint omeny, kad šios kadencijos Seimas nemaža dalimi nuvylė, dėl to manome, kad reikia šiek tiek atsakingiau rašyti tuos pažadus.“
Koalicija su R.Žemaitaičio partija, anot socialdemokratų, yra sunkiai tikėtina.
Politinė partija „Nemuno aušra“
Partijos „Nemuno aušra“ programines gaires pristatė jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei partijos nariai Artūras Skardžius ir Robert Puchovič. Tiesa, pristatydamas A.Skardžių R.Žemaitaitis jį netyčia pavadino savo buvusiu bendražygiu A.Zuoku.
„Didelis atsiprašau, taip jau, matyt, būna, nes pamačiau kolegas buvusius bendrapartiečius“, – juokėsi R.Žemaitaitis.
„Nemuno aušra“ žada įkurti valstybinį banką „Vytis“, kurio pagalba esą bus didinamas finansinių išteklių prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui, mažinami bankinių paslaugų kaštai viešojo sektoriaus subjektams, didinama konkurencija užsienio bankams.
Taip pat žadama delistinguoti „Igničio“ akcijas, sudarant galimybę jas išpirkti valstybei, įkurti Kelių fondą, NPD sulyginti su MMA, užtikrinti teisingumą bei istorinę atmintį, pavyzdžiui, išviešinti visų asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašus, paskelbti dvejų metų moratoriumą naujiems mokesčiams, supaprastinti žmonių pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos fondų.
Jei bus valdžioje, partija taip pat ketina stabdyti mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, saugoti ir puoselėti Lietuvos miškus, sieks, kad Lietuvos užsienio politika pirmiausia tarnautų mūsų šalies saugumui ir gerovei.
Be kita ko, žadama atkurti Lietuvos ir Kinijos santykius bei pakeisti Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimą į Taipėjaus.
Partijos lyderis R.Žemaitaitis sulaukė klausimo, kaip jis vertina prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono išsakytas mintis, kad po Seimo rinkimų Prezidentūra nematytų „Nemuno aušros“ pirmininko Ministrų kabinete.
R.Žemaitaitis atšovė, kad tokia Daukanto aikštės pozicija įrodo, jog šalies vadovas yra pasiryžęs tvirtinti vadinamąją vaivorykštinę koaliciją.
„Ačiū prezidento patarėjui, kad jis labai rūpinasi. Tik noriu priminti, kad Rinkimų kodeksas ir Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja po vieną balsą balsuojant. Tai, matyt, prezidentas kartu su žmona turi po vieną balsą, prezidento patarėjas – irgi vieną balsą“, – rėžė R.Žemaitaitis.
„Tikrai dabar suprantame, kad prezidentas vis dėlto ryšis tvirtinti vaivorykštinę koaliciją – socialdemokratai, konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Galų gale mįslė įminta – mes pusę metų spėliojame, o kokia bus koalicija. Tai patarėjas, duodamas interviu, aiškiai pasakė“, – pridūrė jis.
R.Žemaitaitis teigė nepritariantis prezidento siūlymui kurti Regionų ministeriją, nes ji vis tiek bus koncentruota Vilniuje.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) programines gaires pristatė Artūras Orlauskas, Algimantas Rusteika ir Rimantas Jonas Dagys.
Kaip nurodė A.Rusteika, jie žada Seimo narių skaičių sumažinti iki 101 parlamentaro, panaikinti esamą proporcinę Seimo rinkimų sistemą, politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, įstatymu įtvirtinti politinių partijų ir politikų atsakomybę už valstybės valdymą ir atstovavimą piliečių interesams, pavyzdžiui, galimybę atšaukti merą.
„Vienintelį konkretų paminėsiu teisės aktą, kurį priimtume pačią pirmą dieną – atšauktume įstatymą dėl Vytauto Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu, kuriuo jis niekada nebuvo“, – pareiškė A.Rusteika.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) taip pat pasisako už visų asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašų išviešinimą, „masinio piliečių sekimo ir pasiklausymo“ atvejų ištyrimą, „genderizmo propagandos“ uždraudimą įstatymu.
„Pedofilams turi būti nustatyta maksimali kalėjimo bausmė, cheminė kastracija ir įtraukimas į viešąjį registrą, kas yra ne vienoje pasaulio valstybėje“, – tvirtino A.Rusteika.
Su kuo tokius pažadus įgyvendintų? A.Rusteika nurodė, kad viso to neįmanoma įgyvendinti koalicijoje su socialdemokratais, konservatoriais, Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, su visais likusiais esą galėtų dirbti kartu.
Lietuvos liaudies partija
Lietuvos liaudies partijos programines gaires pristatė sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus bei Mažvydas Misiūnas ir Aleksej Zanemanski.
E.Vaitkus iš karto patikslino neturintis jokio ryšio su Lietuvos liaudies partija, kurios sąraše nėra nė vieno šios partijos nario, tik E.Vaitkaus komanda, o tai, anot jo, yra galimybė rinkti „ne sisteminę partiją“.
„Mes nesame politikai. Kodėl? Todėl, kad tikrieji politikai yra tie, kurie pasirengę meluoti apie bet ką ir bet kur, kad tik juos išrinktų“, – pareiškė E.Vaitkus.
Jis su komanda žada išvalyti informacinę erdvę Lietuvoje nuo „užsienio propagandos ir užsienio agentų“, pakeisti rinkimų įstatymus, finansavimą, kad nebūtų demonstruojama „politinė prostitucija“, išviešinti su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašus.
„200 tūkst. Lietuvos žmonių sąmoningai, valdžios nurodymu, gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Pinigų yra. Pinigų yra! Jeigu 200 tūkst. žmonių pridėtume po 150 eurų per mėnesį, tai būtų tik 380 mln. eurų, o Ukrainai padovanoti mes pasižadėjome po daugiau kaip 500 mln. eurų kasmet“, – nurodė E.Vaitkus.
Su kuo įsivaizduoja darbą koalicijoje? E.Vaitkus rėžė, kad galėtų dirbti ir su „prostitučių politinėmis jėgomis“, jeigu jos darys darbus, kurie yra reikalingi Lietuvai.
Laisvės partija
Laisvės partijos programines gaires pristatė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Ji išskyrė tris pagrindines partijos kryptis. Pirmoji – valstybės dėmesys turi būti skiriamas kuriantiems ir dirbantiems žmonėms (viduriniosios klasės stiprinimas, kokybiškas švietimas, prieinamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, būsto įperkamumas).
Antra kryptis – ekonomikos augimas ir mokestiniai pasiūlymai. Laisvės partija nepritaria jokiems naujiems mokestiniams pakeitimams, nebent jie būtų orientuoti į augimo darbotvarkę – naujas darbo vietas, investicijų plėtrą.
„Mes sakome – sustokime. Iš tiesų mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė, bet dabar sustokime ir leiskime stabiliai ekonomikai augti, kol ji auga“, – paragino A.Armonaitė.
Trečia kryptis – žmogaus teisės. Laisvės partija toliau sieks padėti nevaisingoms šeimoms, kad šios galėtų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, ratifikuoti Stambulo konvenciją.
A.Armonaitė pabrėžė, kad Laisvės partija yra lyg priešnuodis ar skiepas nuo tokių politinių jėgų, kaip prieš ją ant tos pačios kėdės sėdėjusio E.Vaitkaus.
Lietuvos žaliųjų partija
Lietuvos žaliųjų partijos programines gaires pristatė partijos pirmininkė Ieva Budraitė bei jos narys Svajūnas Plungė.
Žalieji didžiulį dėmesį žada skirti klimato kaitai ir visoms šio proceso sukeltoms problemoms spręsti, taip pat ekologijai, o tai jie mato ir kaip ekonomikos bei geopolitinio saugumo klausimus.
„Lietuvos žaliųjų partijos programa Seimo rinkimams iš esmės ir yra orientuota į lūžį, kaip perorientuoti savo ekonominę ir socialinę politiką didesnio žalumo ir didesnio atsakingumo prieš ateities kartas link“, – nurodė I.Budraitė.
Anot jos, žalieji pasisako už spartesnę daugiabučių renovaciją, nes šiandien mes deginame kurą tam, kad jį išleistume per nesandarius langus, prioritetą skirs viešojo transporto infrastruktūrai ir plėtrai, elektrifikacijos sprendimams, energetikos dekarbonizacijai.
Žalieji taip pat pasisako už darbo pajamų apmokestinimo mažinimą, taršos apmokestinimą, nuosaikų bei progresyvų turto apmokestinimą, lengvatų pagrįstumo peržiūrėjimą, skirtingų veiklos formų apmokestinimo atsisakymą.
Žalieji itin didelį dėmesį žada skirti žmogaus teisių klausimams. Jie pasisako už visų žmonių teises ir jų realizaciją, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos, aktyviai pasisako už feministinę politiką, kai lyčių klausimais būtų diegiamos realios lygybę įgyvendinančios priemonės.
Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)
Taikos koalicijos programines gaires pristatė Mindaugas Puidokas.
Jis vardijo, kad pagrindinės Lietuvos problemos esą yra valdžios nekompetencija, korupcija, nepagarba žmogui, tikrovės neatitinkantys įstatymai, žlugdančios švietimo, medicinos ir kultūros reformos, agresyvi užsienio politika.
Dėl to „Taikos koalicija“ žada ginti žodžio laisvę, grąžinti „Kubiliaus vyriausybės pavogtas“ pensijas (pensininkams išmokėti vienkartinę išmoką, kurios dydis vidutiniškai siektų iki 3000 eurų, 40 proc. didinti senatvės pensijas), stiprinti tradicinės šeimos vertybes (didinti gimstamumą mažinant mokesčius šeimoms, stabdyti genderizmo propagandą).
Iš kur pinigai? M.Puidokas aiškino, kad pinigų Lietuva turi pakankamai, be to, jis siūlytų įšaldyti šalies gynybai skirtų lėšų didinimą.
„Taikos koalicija“ išskyrė ir savo įsipareigojimus žmonėms: žada apsaugoti nuo menamų „prievartinių medicininių intervencijų“, užkirsti kelią bankų lupikavimui, stabdyti švietimo sistemos griovimą, stabdyti „Dulkio sveikatos reformą“.
Paklaustas, kieno yra Krymas, M.Puidokas atsakė, kad „pagal tarptautinę teisę Krymas yra Rusijos okupuota teritorija“.
Nacionalinis susivienijimas
Nacionalinio susivienijimo programines gaires pristatė Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica ir Almantas Stankūnas
V.Radžvilas pabrėžė, kad partijos tikslas – amžiams išsaugoti lietuvišką Lietuvą. Tai, anot jo, nereiškia, kad Lietuva yra tik lietuvių, tačiau masinę imigraciją jis išskyrė kaip vieną didžiausių problemų.
Masinė imigracija, V.Radžvilo teigimu, padarė greičiausiai nebeišsprendžiamų problemų Vakaruose, todėl Lietuva neturėtų sekti šiuo pavyzdžiu, elgtis visiškai kitaip.
„Tai nereiškia visiško sienų uždarymo, bet labai griežtą imigracijos tiek kiekybinę, tiek kokybinę kontrolę“, – nurodė V.Radžvilas.
Kaip teigiamus pavyzdžius jis įvardijo Latviją ir Estiją, kuriose vykdoma protingesnė politika valstybinės kalbos atžvilgiu – tie, kurie nemoka valstybinės kalbos, esą turėtų būti išprašomi iš šalies.
Taip pat V.Radžvilas kaip didžiulę problemą išskyrė socialinę atskirtį. Pasak jo, dviejų Lietuvų egzistavimas yra „tiesiog akivaizdus faktas“.
„Pas mus yra pernelyg daug žmonių, išstumtų anapus visuomenės užribio. Per 30 metų socialinė atskirus faktiškai nemažėja. Nesprendžiant šito klausimo ir atsitikus didžiausiai kokia tik gali būti nelaimei – Rusijos agresijai ar kažkam panašaus – nereikėtų nustebti, kad daugelis žmonių pasitiktų „išvaduotojus“ taip, kaip 1940 metais pasitiko sovietinius okupantus.
Sveikinimo mitingai nebuvo vien surežisuoti spektakliai. Šitą istoriją aš puikiai išmanau“, – kalbėjo V.Radžvilas.
Be to, anot jo, „reikia išlaisvinti Lietuvos žmogų“, nes bet kokios iniciatyvos esą yra apraizgomos „milžiniškos biurokratijos ir jos nurodymų tinklu“.
Liberalų sąjūdis
Liberalų sąjūdžio programines gaires pristatė Eugenijus Gentvilas, Andrius Bagdonas ir Onutė Aleksiūnaitė. E.Gentvilas patikino, kad jų rinkiminė programa tikrai nėra populistinė.
Anot jo, liberalai nežada didinti mokesčių, išskyrus mokesčius, susijusius su tarša, taip pat nedaryti „reformų dėl reformų“, tarp jų ir švietimo. Jie taip pat nemano, kad reikalingas papildomas gynybos mokestis, pasisako už skolinimąsi.
Liberalų sąjūdžio rinkiminis šūkis yra telkti, veikti, netrukdyti. E.Gentvilo teigimu, telkimas yra ypatingai svarbus, nes to, anot jo, šioje kadencijoje nesugebėjo padaryti didieji jų koalicijos partneriai konservatoriai.
„Gal nemoralizuokime? Nelįskime į miegamąjį? Nesikiškime į žmonių, šeimos gyvenimus ir taip toliau?“ – ką reiškia pažadas netrukdyti paaiškino E.Gentvilas.
Dėliodamas, su kuo liberalai galėtų eiti į koaliciją, E.Gentvilas neatmetė, kad jo atstovaujama politinė jėga galėtų būti centro kairės koalicijoje su socialdemokratais. Tačiau parlamentaras pažymėjo, kad tokiu atveju liberalai keltų labai aiškius reikalavimus dėl mokestinės politikos, savivaldos klausimų.
„Kokiu atveju mes eitume į centro kairės Vyriausybę? Vienu atveju – jeigu fašistuojančios partijos yra alternatyva ten eiti ir mes nenorime jų leisti. Tai gerai, gerbiami kairieji, tada mes sutiktume. Bet su labai aiškiais reikalavimais. Jeigu mes esame ta trūkstama dėlionės dalis jums, didžiai gerbiami kairieji, tai mes sutinkame tik su tam tikromis sąlygomis. (...)
Mokestiniai dalykai būtų pirmaeiliai, siekiant tą liberalų identitetą įtvirtinti. Kitas dalykas – savivalda, savivaldumas. Mes esame su socialdemokratais, su Juozu Oleku dar anoje kadencijoje, kai jis nebuvo Europos Parlamente, parengę projektą dėl finansinių atskaitymų didinimo savivaldybėms.
Tada buvome opozicijoje, bet radome bendrą kalbą – tam visada pritardavo Mindaugas Sinkevičius, buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas“, – dėstė E.Gentvilas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Pažadų maratoną užbaigė konservatoriai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programines gaires pristatė Mindaugas Lingė, Aistė Gedvilienė ir Paulė Kuzmickienė. M.Lingė juokavo, kad konservatoriams beliko sudėti paskutinius taškus ir pasakyti, jog viskas, ką girdėjome iki šiol, buvo netiesa, o tiesą išgirsime dabar.
Kaip ir priklauso, daugiausia konservatoriai kalbėjo apie savo pasiekimus ir dar laukiančius iššūkius gynybos srityje.
Jie nurodė, kaip patys įsivardijo, savo tris istorinius pasiekimus: sustiprinta gynyba, saugesnis pasienis ir vakarietiška energetika. M.Lingė išskyrė tai, ką jau pavyko pasiekti, ir tai, kas dar laukia – Vokietijos brigados pasitikimas, pirmųjų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įdiegimas, jau pastatytos sienos sustiprinimas iki gynybos linijos.
Taip pat konservatoriai žada į naują lygį perkelti darbą su kariuomenės rezervu, kurti savo dronų pajėgas, didinti visuomenės įtrauktį – plėsti alternatyviosios tarnybos galimybes.
Į rinkimus konservatoriai nešasi du prioritetinius tikslus, kurie skamba kaip ir jų šūkis – ginti ir auginti.
„Auginti“ dalį sudaro skurdo mažinimas, sąlygos kurti šeimas, brandžios visuomenės orumas (pensijos turėtų siekti 50 proc. VDU), išsilavinusios visuomenės augimas, sveiko gyvenimo trukmės didinimas, visiems prieinama, laisva ir demokratiška nacionalinės kultūros erdvė.
Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 13 dieną.
