Pirmadienį buvo planuota Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky apklausa, bet, kaip buvo paskelbta teisme, F. Kukliansky pranešė, jog teismo posėdyje dalyvauti negalės, nes buvo suplanavusi išvyką į Europos žydų kongreso renginį.
Kaip liudytojas teisme buvo apklaustas portalo „15min.lt“ žurnalistas Ramūnas Jakubauskas. Jis parengė publikaciją, kuriame apžvelgė politiko R. Žemaitaičio įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ apie Izraelio pajėgų veiksmus prieš palestiniečius. R. Jakubauskas prisiminė, kad šis R. Žemaitaičio įrašas pasibaigė skaičiuote „Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.
Žurnalistas pasakojo, kad jis publikaciją apie minėtą R. Žemaitaičio įrašą „Facebook“ rengė po to, kai jam šią informaciją atsiuntė redaktorius Raimundas Celencevičius.
„Ten buvo skaičiuotė apie žydus“, – apie R. Žemaitaičio įrašą kalbėjo R. Jakubauskas.
Liudytojas sakė, kad rengdamas publikaciją, tuomet skambino pačiam R. Žemaitaičiui, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei F. Kukliansky, prokuratūrai. R. Jakubauskas tvirtino citavęs šių pusių pozicijas tekste.
Žurnalistas teisme buvo klausiamas, koks yra skirtumas tarp neapykantos kurstymo prieš žydus ir žydų menkinimo. R. Jakubauskas nurodė, kad jis pats, rengdamas publikaciją, tokio klausimo nesprendė.
„Esu žurnalistas. Man sunku tai vertinti. Yra istorikai, yra žydų bendruomenė. Dėl to ir klausiau įvairių pusių apie tai“, – tvirtino R. Jakubauskas.
Istorikas stebėjosi R. Žemaitaičio pareiškimais
Pirmadienį teisme taip pat liudijo istorikas R. Zizas. Jis pasakojo tyrinėjęs Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis R. Žemaitaitis, skelbdamas informaciją apie žydus, citavo būtent jo darbus. Tiesa, istorikas tvirtino manantis, kad politikas iškraipė jo darbus.
„Mano darbus R. Žemaitaitis citavo. (…) R. Žemaitaičio pasvarstymais man atrodė nekorektiški, įžeidūs“, – teisme sakė R. Zizas.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius anksčiau minėjo, kad R. Žemaitaitis neapykantą žydams kurstė pernai birželį publikuotose savo įrašuose socialiniame tinkle. J. Laucius nurodė, kad kaltinimas grindžiamas politiko įrašu, kuriame jis piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje. Šiam įraše, pasak valstybės kaltintojo, kaltinamasis teigia, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai.
„Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941–1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – R. Žemaitaičio įrašus anksčiau citavo prokuroras.
1944 metų birželio 3 dieną, keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, vokiečių esesininkai ir policininkai sudegino Trakų apskrityje Valkininkų valsčiuje esantį Pirčiupių kaimą. Tuomet nužudyta 119 šio ir aplinkinių kaimų gyventojų.
J. Laucius pirmadienį istoriko R. Zizo klausė, kas įvykdė Pirčiupių kaimo žudynes.
„Pagrindiniai vykdytojai yra vokiečiai. Nežinau, iš kur ponas R. Žemaitaitis traukė, kad žydai tai padarė“, – nurodė liudytojas.
Jis prisiminė, kad yra duomenų, kad dėl Pirčiupių kaimo žudynių yra nuteistų asmenų, kurie buvo vokiečiai.
„Visi iš esmės buvo vokiečiai. Lietuvių ten nebuvo“, – komentavo istorikas.
R. Zizas teisme taip pat buvo paklaustas ir apie Kaniūkų kaimo žudynes. Apie šias žudynes R. Žemaitaitis taip pat buvo rašęs.
1944 m. sausį Šalčininkų rajone esančiame Kaniūkų kaime sovietiniai partizanai įvykdė masines civilių gyventojų žudynes.
Liudytojas R. Zizas nurodė, kad minėtas žudynes vykdė sovietiniai partizanai, kurių gretose galėjo būti ir žydų.
„Sovietiniai partizanai, kurių gretose buvo žydų“, – teigė istorikas.
Vis dėlto jis ragino dėl šių įvykių nedaryti apibendrintų išvadų, kad lietuvius žudė žydų tautybės asmenys.
„Daryti plačias išvadas nėra teisinga. Išsikreipia vaizdas“, – tvirtino istorikas.
Baigus R. Zizo apklausą, teisme pagarsinta, kad buvo gautas Lietuvos žydų bendruomenės prašymas byloje apklausti tam tikrus liudytojus. Tiesa, kaip pastebėjo prokuroras J. Laucius, minėta bendruomenė neturi jokio statuso byloje, tad pasiūlė teismo šio prašymo nesvarstyti. Teismas sutiko su tokia pozicija ir paliko žydų bendruomenės prašymą nesvarstytą.
Kitas teismo posėdis byloje numatytas spalio 16 d., jame ketinama apklausti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę F. Kukliansky.
Kaltinimai neapykantos kurstymu prieš žydų tautybės asmenis
Kaip anksčiau skelbė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras J. Laucius, R. Žemaitaitis yra kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu, tyčiojimusi iš žydų tautybės asmenų, viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Prokuroras nurodė, jog kaltinimai grindžiami R. Žemaitaičio įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Anot J. Lauciaus, politikas pernai, gegužės 8 d., būdamas Seimo nariu, socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, esą niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – R. Žemaitaičio įrašą „Facebook“ citavo prokuroras.
„R. Žemaitaitis, būdamas valstybės politiku, tai yra Seimo nariu, savo įrašais siekė sukelti priešiškumą ir provokavo neapykantą žydų tautybės asmenims“, – nurodė J. Laucius.
J. Laucius citavo ir kitus R. Žemaitaičio įrašus „Facebook“. Kaip nurodė prokuroras, neapykantą žydams politikas kurstė ir pernai birželį publikuotose savo įrašuose socialiniame tinkle. J. Laucius nurodė, kad kaltinimas grindžiamas ir politiko įrašu, kuriame jis piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje.
„Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941–1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – R. Žemaitaičio įrašus citavo prokuroras.
Anot prokuroro, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, praėjusių metų gegužės 9-ąją Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.
Atsisakė Seimo nario mandato
ELTA primena, kad šių metų balandį R. Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Politikas šį sprendimą priėmė po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
