Nemažai vienišų žmonių, kurie meilės ieško internete, pakliūva į pinkles ir savo noru atiduoda sukčiams pinigus. Dauguma nukentėjusiųjų apie tai prasitaria ne policijos pareigūnams, o psichologams.
Specialistai pastebėjo, kad siekdami apgauti sukčiai ne tik pasitelkia ryškesnes, visuomenėje rezonuojančias naujienas ar procesus, bet ir yra linkę į sezoniškumą.
Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku suaktyvėja vadinamieji romantiniai sukčiai – vienišus žmones užburia kalbomis apie poilsį prie jūros dviese.
Ir gundo, ir graudina
Su išvaizdžia moterimi feisbuke praėjusiais metais susipažinęs šiaulietis netrukus sulaukė jos pasiūlymo pasimylėti nuotoliniu būdu.
Sekso seansas vyko naudojantis pokalbių programėle „Messenger“, bet tuoj po seanso šiaulietis gavo žinutę, kad į nurodytą sąskaitą turi pervesti 12 tūkst. eurų.
Šantažuotojai pagrasino, kad negavę pinigų paviešins vaizdus, kuriuos slapčia užfiksavo per sekso seansą, juos pamatys vyro artimieji. Vyras kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Praėjusiais metais Kaune prieš teismą stojo grupuotė, kuri prisidengusi skirtingais vardais veikė keliuose socialiniuose tinkluose. „Pasmerkta“, „Monikita Monika“, „Myliu tave“ pasivadinę sukčiai buvo apsukę galvą 26 metų vyrui.
Tariama draugė sukurpė graudžią istoriją apie sunkią materialinę padėtį. Kai ji paprašė pinigų, vyriškis sutiko jų duoti.
Nusikaltėliams, kurie apsimetė mergina, jis davė sąskaitos banke duomenis. Grupuotė per trumpą laiką atliko net 13 finansinių operacijų ir iš įsimylėjusio vyro sąskaitos pasisavino per 4 tūkst. eurų.
Užburia saldūs žodžiai
Schemos, kai internetu užmezgus draugystę siekiama išvilioti pinigus, vadinamos romantiniu sukčiavimu. Kaip tikrus jausmus atskirti nuo apgaulingų?
– Kodėl žmonės ima aklai pasitikėti nepažįstamaisiais, kurių nemažai – užsieniečiai? – „Lietuvos rytas“ paklausė psichologo-psichoterapeuto Andriaus Kalugino.
– Ieškoti pažinčių skatina vienišumas ir noras sukurti darnius santykius. Tuo naudojasi saldžiabalsiai sukčiai.
Yra daug tokių, kuriems trūksta palaikymo, pagyrimo. Sukčiai tiek vyrus, tiek moteris apipila saldžiais žodžiais, užburia gražia pasaka.
– Sukčių pasakojamos istorijos skamba kaip nerealios ir dažnai nesutampa su jų anketose nurodyta informacija. Kodėl su jais bendraujantys žmonės praranda budrumą?
– Tokie asmenys susirašinėdami siekia sukelti jausmus, juos kurstyti. Auka tampa pažeidžiama, nes sukyla šiltos emocijos – meilė, gailestis, ilgesys. O kai emocijos ima viršų, racionalus mąstymas ima nebeveikti.
Ne veltui ironiškai sakoma, kad meilė – tai savotiška pamišimo forma.
Apgavikai kuria įvairias istorijas. Esu girdėjęs apie arabų šei-chus, amerikiečius karius. Vienai mano klientei naujasis pažįstamas prisistatė garsiu juvelyru iš Egipto, neva turinčiu juvelyrikos parduotuvių tinklą. Staiga jam prireikė kelių tūkstančių eurų.
Istorijos skirtingos, bet pasakojamos įtaigiai, todėl suvirpina emocines stygas. Nors ant kabliuko užkimba vienas iš tūkstančio, sukčiai aukos nebepaleidžia.
– Kaip prasideda bendravimas su vadinamaisiais romantiniais sukčiais?
– Pavyzdžiui, dažnas lietuvis, kuris ieško draugės pažinčių portale, parašo: „Labas, ką tu?“ Mergina atsako: „Gerai, o ką tu?“ „Tai nutariau parašyti...“ Taip rutuliojasi įprastos pažintys.
O sukčiai pradeda poemomis: „Pamačiau tavo nuotrauką ir apsvaigau, mano širdis suvirpėjo. Nežinau, kas tu tokia, bet pajaučiau kažką stebuklingo.“
Viešai daug kalbama ir įspėjama, kad negalima kitiems atskleisti banko kortelių kodų ir prisijungimo prie sąskaitų duomenų. Bet romantiniai sukčiai kodų neprašo – moka taip užburti aukas, kad jos savo noru perveda pinigus.
– Kaip turėtų elgtis draugai ar artimieji, pastebėję, kad jų artimas žmogus įsivėlė į įtartiną draugystę?
– Bandant nutraukti tokią draugystę reikia prisiimti riziką, kad su tuo žmogumi stipriai susipyksite. Jei bandysite jį griežtai nuo to atriboti, yra didžiulė tikimybė, kad kils konfliktas.
Kai žmogus būna patekęs į pinkles, jis jau būna įtikėjęs, kad tai meilė, o kiti pavydi laimės, linki blogo arba tiesiog yra pikti.
Jei matote, kad artimasis taip įklimpo, nebijokite susipykti. Geriau konfliktas namuose nei po to ašaros svetur.
– Ar nuo sukčių nukentėję žmonės dažnai kreipiasi į psichologus?
– Nesu turėjęs klientų, kurie kreiptųsi tik dėl to, kad nukentėjo nuo sukčių. Istorijos apie sukčius man buvo pasakojamos visai kitame kontekste kaip nemalonus įvykis.
Keisčiausia tai, kad daugelis vyrų ir moterų, kurie pasakojo tokias istorijas, gailėjosi tik pinigų, o viso kito – ne, nes jiems santykiai atrodė gražūs.
Žmonės yra išsiilgę švelnių žodžių. Jie pirmiausia tiki gražiu žodžiu, o kas jį sako – jau antraeilis dalykas.
Neretai toks bendravimas trunka ilgai, nors būna ir trumpalaikių projektų. Pavyzdžiui, naujas pažįstamas išvilioja apie 5 tūkstančius eurų ir dingsta, ieško naujos aukos.
Kad ir kaip gražiai skambėtų naujų simpatijų žodžiai, jais gali būti siekiama manipuliuoti. Todėl vos tai išgirdus užuominą apie pinigus reikėtų suklusti ir atsibusti iš gražaus sapno.
Dedasi net astronautais
Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna teigė, kad vadinamieji romantiniai sukčiai veikia kitaip nei telefoniniai, kurie ragina kuo greičiau imtis veiksmų.
Romantiniai apgavikai pinigų vilioti neskuba, o pažinčių dažniausiai ieško socialiniuose tinkluose, kur neršia naudodamiesi svetimomis pavardėmis ir nuotraukomis.
Štai draugauti feisbuke siūlosi neva Kaune gyvenantis Barnes Nicholas – raumeningas, barzdotas pusamžis vyras. Britų aktoriaus vardu sukurtas profilis pritaikytas Lietuvos auditorijai – feisbuke jis neva stebi Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.
Kuo baigtųsi draugystė su išvaizdžiu vyriškiu, galima tik numanyti. Gal jis prisistatytų kariu, o gal gydytoju – tai mėgstamiausios sukčių profesijos.
R.Krušna prisiminė atvejį, kai sužavėti moterį bandęs sukčius buvo prisistatęs astronautu.
Kad ir kuo apsimestų naujas interneto draugas, vieną dieną jis pasiskųs, kad pakliuvo į bėdą: neva užblokuota jo banko kortelė ar sąskaita, mirė artimasis ar užklupo liga. Po to prašys pervesti ar paskolinti pinigų.
Panašiais prašymais paprastai baigiasi ir bandymas susipažinti iš arčiau. Sėkmingą ir prabangų gyvenimą virtualioje erdvėje demonstruojantys vyrai staiga ima aiškinti, kad atvykti į Lietuvą negali dėl įvairių problemų.
Bankai dėl įvairių priežasčių neva užblokavo jų sąskaitas ir korteles, todėl jie neva „negali pasiekti savo finansų“. Ši iš anglų kalbos pažodžiui išversta frazė – itin dažna sukčių laiškuose.
Aistra susuko galvą
Romantinis sukčiavimas dažnai susipina su investiciniu, kai auka pakviečiama investuoti į artimo žmogaus įmonę.
Vienoje pažinčių programėlėje užsiregistravęs 49 metų lietuvis internetu susipažino su dviem užsienietėmis. Viena jų pasigyrė, kad prekiauja akcijomis, tuo sudomino ir naująjį draugą.
Moteris tikino, kad internete prekiauti smagu ir labai pelninga.
Paklausęs naujosios draugės patarimo vyras į jos nurodytą platformą pervedė 5 tūkst. eurų ir investavo į netikras akcijas.
Vėliau atliko dar ne vieną pavedimą.
Per kelis kartus iš savo sąskaitos jis pervedė iš viso 267 tūkst. eurų ir kurį laiką naiviai manė, kad sėkmingai investavo.
Antroji užsienietė lietuviui susuko galvą papasakojimu, kad biržose sėkmingai prekiauja valiuta. Vyras užkibo ir ant jos kabliuko.
Gražuolė iš Kinijos savaitę visą savo dėmesį skyrė lietuviui – užsidirbti mokė iš pradžių netikroje investavimo platformoje.
Po to ji pareiškė, kad lietuvis jau yra pasirengęs investuoti tikroje biržoje, ir atsiuntė nuorodą į interneto puslapį, kuriame jis prisiregistravo.
Virtuali bičiulė jam patardavo, kokią valiutą vertėtų pirkti arba parduoti.
Keturis mėnesius vyras savo virtualioje sąskaitoje matė vis didėjančias sumas ir džiaugėsi radęs pelningą darbą.
Į valiutų biržą lietuvis investavo 91 tūkst. eurų, o į akcijų – dar 267 tūkstančius eurų. Iš viso į netikras platformas jis sukišo 358 tūkst. eurų.
Kad yra apgautas, vyras suvokė tik tada, kai uždarbį panoro persivesti į tikrą sąskaitą banke. To padaryti jam nepavyko, o į spąstus įviliojusios moterys tiesiog dingo.
R.Krušnos teigimu, daugėja gyventojų ginčų su bankais dėl sukčių išviliotų pinigų, kuriuos praradę klientai kreipiasi ir į Lietuvos banką. Nors skundų dėl romantinių sukčių Lietuvos bankas pastaruoju metu nėra gavęs.
„Gal žmonėms nepatogu prisipažinti, kad apgaulinga romantika ir naivus tikėjimas įtraukė į pinkles?“ – svarstė pašnekovas.
Prieš keletą metų Lietuvos banką pasiekė nukentėjusios pensininkės skundas. Ji iš savo sąskaitos pervedė pinigų organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariui. Tariamas gydytojas jų prašė, kad galėtų išvykti iš Irako.
Moters pretenzijos bankui buvo nepagrįstos, nes pinigus apgavikui ji pervedė savo noru.
Kaip patikrinti, ar nauja simpatija nėra apgavikas?
Paieškokite jo profilio socialiniuose tinkluose, informacijos „Google“ platformoje ir kitur. Galite rasti užuominų, kad jis apgaudinėja ir kitus.
Į socialinius tinklus įkeltas ar atsiųstas nuotraukas galima patikrinti „Google Images“ platformoje. Gali paaiškėti, kad tapatybė vogta: ta pati nuotrauka su skirtinga pavarde naudojama keliose svetainėse.
Su nauju draugu vertėtų pabandyti pabendrauti ir gyvai. Sukčiams būdingi atsakymai: „Neveikia vaizdo kamera“, „Šiuo metu negaliu kalbėti telefonu“.
Reikėtų atkreipti dėmesį į bendravimo stilių: rašybos klaidos, anketos duomenų neatitinkantys pasakojimai, istorijų neatitikimai signalizuoja apie galimą sukčiavimą.
Apgavikai puikiai išmano psichologiją, todėl nereikėtų pasiduoti spaudimui ir jokiais būdais neskolinti pinigų.
Jei neva į bėdą patekęs užsienietis nurodo Lietuvoje atidarytą banko sąskaitą (prasidedančią raidėmis LT), turėtų kilti įtarimų. Banko sąskaitas Lietuvoje norintys atsidaryti užsienio šalių piliečiai turi pateikti įrodymus, kad yra susiję su Lietuva.
Apie naują draugystę vertėtų papasakoti šeimos nariui ar draugui.
Budrumą patikrina žaidimas
Pažinčių programėlėje mergina ieškodavo vaikinų, įtikindavo juos drauge keliauti. Siųsdavo jiems nuorodą į viešbučio užsakymo tinklalapį ir vogdavo jų mokėjimo kortelių duomenis.
Sirijoje dirbančiu JAV karininku apsimetantis sukčius apsuko galvą socialiniame tinkle sutiktai moteriai ir įtikino ją pasidalyti prisijungimo prie interneto banko slaptažodžiais.
Tai tik keletas situacijų, aprašytų Lietuvos banko sukurtame strateginiame stalo žaidime „Sukčių voratinklis“.
Žaidime pateikiamos skirtingos sukčiavimo istorijos, kuriomis lavinami atsparumo įgūdžiai. Ten veikia ir romantiniai personažai, bandantys rasti aukų.
Projektą „Atpažink sukčių – išsaugok pinigus“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta 5000 Eur suma.
