Savivaldybių asociacija spalio pradžioje susitiks su VRM dėl slėptuvių šalyje įrengimo

Pasak jo, procesą galima išjudinti dalį iš savivaldos surenkamų 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų nukreipiant slėptuvių įrengimui.

„Savivaldybės pritaria, kad kasmet nuo kitų metų iš savivaldos paimama GPM dalis iš tų 25 mln. eurų būtų ir skiriama šioms priemonėms. Ir manau, kad iki 2030 metų tikrai situaciją galime pakeisti stipriai į gerąją pusę“, – Eltai teigė A. Klišonis.

„Spalio pradžioje turėsime pasitarimą su VRM būtent apie tai, kaip pasiruošti ir tinkamai pasirengti tiek ministerijai, tiek savivaldybėms tinkamai naudoti tas lėšas, kurios nuo kitų metų įkris į tą fondą“, – teigė LSA prezidentas.

Pastarąją savaitę slėptuves bei įrangą joms gaminančioje Suomijos įmonėje apsilankęs A. Klišonis taip pat atkreipė dėmesį, kad gerųjų pavyzdžių Lietuva galėtų semtis būtent iš Suomijos, kur šiuo metu veikia daugiau nei 50 tūkst. slėptuvių, vienu metu talpinančių apie 4,5 mln. gyventojų.

„Ką mums sakė ir pačios įmonės atstovai – kad mūsų prioritetas turėtų būti daugiabučių rūsių sutvirtinimas ir jų pritaikymas, nes mūsų rūsiuose nėra tinkamai pritaikytos durys, nėra tinkamų oro filtravimo, ventiliavimo sistemų. Tai iš tikrųjų daro tas slėptuves nesaugiomis. Galų gale, reikalingi ir atsarginiai išėjimai, jei pastatas yra apgriautas, o pati slėptuvė yra išlikusi, kad būtų galimybė iš jos išeiti kitais išėjimais. Visa tai padaroma“, – kalbėjo LSA prezidentas.

„Slėptuvės iki 1200 žmonių įrengimas suomių kainomis kainuoja apie 1 mln. eurą. Tai galvojame, kad, kalbant apie mūsų didžiuosius miestus, tai gali būti pakankamai optimalus variantas“, – pridūrė A. Klišonis.

Suomijoje lankęsis LSA prezidentas taip pat siūlytų griežtesnį teisinį slėptuvių įrengimo reglamentavimą, įpareigojantį gyvenamuosius ar didesnio ploto komercinės ar kitos paskirties pastatus įsirengti slėptuves.

„Norisi, kad VRM įjungtų labai stiprų biurokratinį mechanizmą – kad savivaldybėms pateikti projektai dėl slėptuvių įrengimo ir priedangų sutvarkymo galėtų judėti į priekį“, – sakė A. Klišonis.

ELTA primena, kad nors nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje kalbama tiek apie slėptuvių, tiek apie priedangų poreikį, kol kas slėptuvių šalyje praktiškai nėra.

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.

2024 metų vasario 28 dieną įsigaliojo reikalavimai priedangų įrengimui naujos statybos statiniuose, taip pat teikiamos rekomendacijos jau pastatytiems pastatams.

VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3,3 tūkst. priedangų, kuriose tilptų apie 912 tūkst. gyventojų.

Lietuvos visuomenei rengiama didžiausia konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas.