Šiai iniciatyvą palaikė 95 Seimo nariai, susilaikiusių ir prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.
Kaip anksčiau teigė šių pataisų iniciatorius, tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jos sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.
„Kariuomenės vadas nustatytų jų naudojimo tvarką ir juos administruotų. Ir tada dronai tam tikra prasme įeitų į gynybinius pajėgus ir mes turėtume dar ir droninį pajėgumą, kuris būtų labiau ateinantis iš visuomenės“, – kovą vykusio Seimo posėdžio metu sakė dabartinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Pasak pataisų rengėjo, priskyrus LŠS naudojamus dronus prie krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamų bepiločių orlaivių, teisine prasme jie taptų lygiaverčiai, nes jų naudojimo tvarką nustatytų kariuomenės vadas.
Teigiama, kad LŠS savo jėgomis konstruoja kai kurių tipų bepiločius orlaivius ir gali veiksmingai prisidėti prie šalies bepiločių orlaivių sistemų pajėgumų vystymo ir stiprinimo, ypač vadinamųjų FPV (first-person view) dronų.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą LŠS naudojami bepiločiai orlaiviai priskiriami civiliniams bepiločiams orlaiviams, kurių naudojimui taikomi ribojimai, pavyzdžiui, skraidymui virš karinių teritorijų, karinių teritorijų filmavimui, fotografavimui ar vizualizavimui kitu būdu.
Lietuvos visuomenei rengiama didžiausia konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas.
