„Mes, Lietuvos parlamentarai, turėję galimybę dirbti parlamentinėje tyrimo komisijoje ir tirti Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymus daryti poveikį bei siekį megzti įtakų tinklą Lietuvoje, po paaiškėjusių naujų aplinkybių dėl prezidento delsimo teikti denonsuoti Seimui Lietuvos-Baltarusijos sutartį dėl abipusio ekonominio bendradarbiavimo skatinimo bei investicijų apsaugos, esame sunerimę dėl galimo Prezidento ir jo komandos pažeidžiamumo priešiškam režimui bei jo įtakos grupėms. Todėl siekdami, kad būtų išsklaidytos (arba patvirtintos) abejonės, kreipiamės su klausimais viešai ir raginame Prezidentą Gitaną Nausėdą išsamiai visuomenei ir politinei bendruomenei atsakyti į šiuos, jo anksčiau vengtus atsakyti, klausimus“, – feisbuke rašė liberalas R. Lopata.
Parlamentarai prezidento teiravosi, kiek kartų jis pats ar jo patarėjai buvo susitikę, palaikė ryšius su baltarusiškomis trąšomis Lietuvoje prekiaujančių verslų atstovais. Taip pat klausiama, kokią paramą šie verslai teikė tuometiniam kandidatui į prezidentus G. Nausėdai 2019 m. vykusių rinkimų metu bei ar su atitinkamais verslais susiję asmenys po rinkimų buvo kviečiami į oficialius renginius Prezidentūroje.
R. Lopata ir konservatorius B. Matelis klausia, kokius pavedimus šalies vadovas yra davęs savo patarėjams, formuojant poziciją dėl sankcijų Baltarusijai įvedimo.
Kaip skelbta anksčiau, parlamentinio tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar prezidento patarėjos atstovės Asta Skaisgirytė ir Skirmantė Straigienė iš tiesų ragino susilaikyti nuo sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimo. Todėl parlamentarai teiraujasi, kodėl Prezidentūra laikėsi tokios pozicijos.
G. Nausėdos klausiama ir dėl kokių priežasčių neva buvo delsiama teikti Seimui denonsuoti ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Tikisi sulaukti atsakymų
Įrašą socialiniuose tinkluose paskelbęs R. Lopata sako, jog klausimų kilo po to, kai neva buvo delsiama teikti denonsuoti minėtas sutartis su Rusija ir Baltarusija. Parlamentaras sako, jog turi vilčių sulaukti prezidento atsakymų.
„Šiuo atveju dalykas buvo susijęs su denonsavimo sutarčių delsimo pateikti, klausimai dėl to ir iškilo. Kyla klausimų, kodėl Prezidentūroje buvo delsta“, – Eltai teigė R. Lopata.
„Aš manau, kad kodėl nepabandžius paprašyti atsakyti. Įtampos jau nuslūgusios. Tuo metu buvo prezidentinės kampanijos metas, jis galvojo, kad yra įveliamas į kampanijos diskreditacijas. Rinkimai niekad nesibaigia, jie prasideda ir tęsiasi. Manau, kad nuosekliai reikia prašyti, turime išklausyti visas puses“, – pridūrė jis.
Analogiškus klausimus VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją tyrusi komisija prezidentui siuntė dar kovo mėnesį. Visgi, tuo metu šalies vadovas nusprendė neatsakyti į tyrimo klausimus. Pasak Prezidentūros, G. Nausėda priėmė tokį sprendimą nenorėdamas gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
Prieš kelias savaites su prašymu išslaptinti dalį komisijos išvadų į VSD kreipėsi ir prie tyrimo prisidėjęs konservatorius Matas Maldeikis. Tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, jog VSD į tokį prašymą neatsižvelgs dėl nepasibaigusio išslaptinimo termino.
Pasak VSD, šio parlamentinio tyrimo medžiaga įslaptinta įvairiomis slaptumo žymomis. Atitinkamoms slaptumo grifoms taikomi skirtingi išslaptinimo terminai: „visiškai slaptai“ – 30 metų, „slaptai“ – 15 metų, „konfidencialiai“ – 10 metų, o „riboto naudojimo“ – 5 metai.
M. Maldeikis tokį raštą Žvalgybos institucijai pateikė po to, kai Prezidentūra neva pernelyg uždelsė dėl siūlymų denonsuoti tris tarptautines ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Birželio pradžioje patvirtintose vadinamosios VSD pranešėjo komisijos parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Išvadose nurodoma, kad 2018–2019 m., būdamas kandidatu į prezidentus, G. Nausėda bei jo štabo nariai palaikė ryšius Baltarusijos trąšų įmonių atstovais, vėliau, tapęs šalies vadovu, kviesdavo šiuos asmenis į Prezidentūroje vykusius renginius.
ELTA primena, kad daliai politikų keliant klausimus, kodėl prezidentas G. Nausėda nuo pavasario delsė teikti Seimui denonsuoti tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija, praėjusį pirmadienį šalies vadovas pasirašė tai numatančius dekretus.
Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė siūlymui denonsuoti tris tarptautines ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Priėmus įstatymus dėl investicijų sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo, apie šį sprendimą bus pranešta Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėms diplomatiniais kanalais. Denonsavus šia sutartis neigiamų pasekmių nenumatoma.
