Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius „Žinių radijo“ laidoje išskyrė keisčiausius ir įdomiausius politikų pažadus, kuriais kandidatai bando prisivilioti rinkėjų simpatijas.
Artūro Orlausko vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Nagrinėdamas Tautos ir teisingumo sąjungos programą politologas I.Kalpokas vienu iš keisčiausių epizodų įvardijo siūlymą naikinti Konstitucinį Teismą (KT).
„Tai vienas iš įdomesnių pažadų. Jeigu kiti, kaip „LRT depolitizacija“ ar „mokyklos be genderizmo“ kartojasi daugelyje programų, tai Konstitucinio Teismo naikinimas yra vienas iš jų unikalių pažadų.
Tada atsiranda praktinis klausimas – jeigu naikinama KT, ir atiduodame tas funkcijas Aukščiausiajam Teismui, kas nuo to pasikeis? Tai nėra iki galo aišku, juo labiau, kad konstitucinė teisė yra labai specifinė sritis“, – kalbėjo politologai.
Savo ruožtu M.Baltrukevičius pastebėjo, kad tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek Konstitucinio Teismo teisėjus turi patvirtinti Seimas.
„Tai tikėtis, kad nuo to bus išskirtinė kokybė ar kad kažkas keisis… Tai techniniai sprendimai, kurie nieko Lietuvoje nepakeistų“, – sakė M.Baltrukevičius.
I.Kalpokas taip pat svarstė, kad šios partijos pažadas depolitizuoti LRT, kokiu nors būdu bandant reguliuoti išsakomas nuomones, jų skaičių neskamba demokratiškai.
„Tai šios programos paradoksas – jeigu teismus politizuosime, padarydami renkamus teisėjus ir prokurorus, tai viskas bus gerai, o žiniasklaidą tai reikia depolitizuoti. Tai arba depolitizuojame viską, arba susitaikome, kad visur yra politika“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Vytauto Sinicos vedamas „Nacionalinis susivienijimas“
Anot M.Baltrukevičiaus, „Nacionalinio susivienijimo“ programa – su daug lozungų, kaip, pavyzdžiui, stabdyti Lietuvos kolonizaciją.
„Labai ideologiškai aišku, apie ką yra ši politinė jėga. Ir kai trumposios programos pirmasis punktas yra apie masinę migraciją, tai ši partija tuo ir išsiskiria – (...) jie aktyviausiai tarp visų partijų apie tai kalba“, – kalbėjo analitikas.
M.Baltrukevičius išskyrė finansavimo ideologinėms, visuomenės kontrolę vykdančioms įstaigoms nutraukimo pažadą.
„Atsimenu, prieš praėjusius Seimo rinkimus kažkuri partija kalbėjo, kad reikia Rytų Europos studijų centro finansavimą nutraukti – visada surasime norinčių kažką kažkaip apdoroti, teigti, kad tai yra visuomenės kontrolės dalykai“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Ievos Budraitės vedama Lietuvos žaliųjų partija
„Jie atrodo kaip pakankamai klasikinė žalioji partija – ne veltui žaliosios partijos, ypač Europoje, pravardžiuojamos arbūzais: žalia išorė, o vidus raudonas.
Ekonominė jų dalis, ko gero, yra į kairę nuo Lietuvos socialdemokratų, teikiami mokestiniai, perskirstymo per biudžetą pasiūlymai yra stipriai orientuoti į politinę kairę, su labai aiškia žaliąja darbotvarke, kuri, pagal juos, turėtų būti įgyvendinama per perskirstymą“, – kalbėjo I.Kapokas.
M.Baltrukevičius pastebi ir sunkiai įgyvendinamų pažadų.
„Kaip valstybė turėtų skatinti daugkartinį naudojimą, remontą. Tai labiau kalbėjimas apie tai, kas svarbu. Būtų galima dėlioti programą į konkrečias nuostatas ir į abstraktesnes, „mums svarbu“, bet realiai ne valstybė paprastai tokius dalykus reguliuoja“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Eduardo Vaitkaus vedama „Liaudies partija“
Kalbant apie Eduardo Vaikaus vedamą "Liaudies partijos" sąrašą, tiek M.Baltrukevičius, tiek I.Kalpokas išskyrė siūlymą dėl teismo akivaizdžiai nepagrįstų sprendimų priėmimo.
„Jeigu teismas priima man nepalankų sprendimą, tai aišku, kad jis man atrodys akivaizdžiai nepagrįstas. Bet kur mes turime autoritetą, kuris „akivaizdžiai pagrįstai“ pasakytų, kad kiti yra akivaizdžiai nepagrįsti?“ – retoriškai klausė I.Kalpokas.
Tuo metu M.Baltrukevičius pastebėjo, kad siūlomas Seimo nario atšaukimo mechanizmas būdingas tik nedemokratinėse valstybėse.
„Ir yra tas labai naivus punktas, kad mes Vilniuje galime inicijuoti taikos visoje Europoje derybas ir kažkaip stebuklingai užbaigti karą“, – pastebėjo I.Kalpokas.
Politologas atkreipė dėmesį ir į siūlomą Garliavos mergaitės istorijos išviešinimą – anot jo, ši istorija jau tikriausiai rinkėjų nesuviliotų, bet visgi, ji vis dar matoma kaip tam tikras simbolis, kurį dalis visuomenės prisimena kaip teisingumo nebuvimą, todėl jis yra įtrauktas.
I.Kalpokas dar išskyrė Užsienio agentų įstatymą, kaip įtakos iš rytų kaimynų ženklą.
„Tai viena iš partijų, kuri pasisako už neva taiką, bet, aišku, ta taika, klausimas, kieno sąskaita“, – pastebėjo jis.
Viktoro Uspaskicho vedama „Taikos koalicija“
„Taikos koalicija“ žada grąžinti pavogtas pensijas išmokant vienkartinę išmoką, kuri siektų apie 3 tūkst. eurų, taip pat dar 40 proc. padidinti senatvės pensiją.
„Genderizmo propaganda šioje partijų grupėje turbūt yra „gero“ tono požymis, „Ignitis“ grąžinimas (nacionalizacija – aut.past.) – taip pat, LRT išobjektyvinimas kažkokiu būdu yra dar viena pasikartojanti tema“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Politologas pastebėjo, kad „Taikos koalicija“ taip pat žada ištirti kovido pandemijos priežastis.
Valdemaro Tomaševskio vedama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žada kiekvieno senjoro poilsiui Lietuvoje skirti po 400 eurų.
„Teoriškai gali tokių dalykų imtis, bet koks tikslingumas? Realiai tai yra elementarus bandymas pigiai nusipirkti balsus“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Analitikas pastebėjo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žongliruoja tiksliais skaičiais: vaiko pinigai – 200 eurų, minimali alga – 1500 eurų.
„Apie minimalios algos dydį sunkiau spekuliuoti – faktas, kad jeigu partija sakytų, jog tokia minimali alga galėtų būti kitais metais, tai labai keistai atrodytų, bet jeigu bus palankios ekonominės sąlygos, gal iš tiesų į kadencijos pabaigą tai įmanoma“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Apskritai toks žaidimas apvaliomis, gražiomis sumomis analitikui primena Darbo partiją, kuri dar 2012 metais žadėjo, kad netrukus minimali alga sieks 1509 litus.
Tuo metu I.Kalpokas dar išskyrė nemokamų vaistų 70-čiams ir vyresniems žmonėms pažadą, kuris, anot jo, jau anksčiau ne kartą girdėtas iš įvairių partijų.
Jono Pinskaus vedama Regionų partija
Regionų partija neturi programos 2024 Seimo rinkimams, yra tik bendroji, 2021 metais patvirtinta ir pateikta trumpoji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Programa labai abstrakti – kas galėtų būti prieš sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kultūros sričių problemų sprendimą ar prieš žmogaus orumo saugojimą? Tai akivaizdūs, abstraktūs dalykai be kažkokių konkretesnių įsipareigojimų“ – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Kitos 2024 metų Seimo rinkimuose dalyvavaujančių partijų programos išanalizuotos čia.
