„VSD pateikė atsakymą į Seimo nario Mato Maldeikio prašymą dėl informacijos išslaptinimo. Informacijos išslaptinimą, t. y. informacijai suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kurio 10 straipsnis nustato, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia nustatytas įslaptinimo terminas arba išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. Šiuo atveju įslaptintos informacijos įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs, o įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VSD.
M. Maldeikis: visuomenė turėtų susipažinti su medžiaga
Savo ruožtu pats M. Maldeikis tikina turėjęs mažai vilčių, jog VSD sutiks išslaptinti išvadas. Visgi, jo nuomone, visuomenė turi žinoti, kas slypi įslaptintoje išvadų dalyje.
„Mažytę viltį turėjau, bet suprantu realybę. Vis girdžiu, kad ten nieko nėra. Tai kodėl tada ji yra slapta? Mano įsivaizdavimu, visuomenė turėtų kuo plačiau susipažinti su ta medžiaga, kuri buvo pateikta tyrimo komisijai ir uždaryti klausimą. Tuomet visuomenė pati galės nuspręsti, kaip ten buvo“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
„Duok, Dieve, tas terminas greičiau baigtųsi. Aš esu už tai, kad visuomenė susipažintų kuo plačiau ir pati padarytų savo išvadas“, – pridūrė jis.
Įslaptinimo terminas gali tęstis iki 30 metų
Pasak VSD, šio parlamentinio tyrimo medžiaga įslaptinta įvairiomis slaptumo žymomis. Atitinkamoms slaptumo grifoms taikomi skirtingi išslaptinimo terminai: „visiškai slaptai“ – 30 metų, „slaptai“ – 15 metų, „konfidencialiai“ – 10 metų, o „riboto naudojimo“ – 5 metai.
M. Maldeikio nuomone, išvadoms numatyti išslaptinimo terminai yra per ilgi.
„Belieka apgailestauti. Jeigu viešojoje erdvėje yra sakoma, kad išvadose nieko nėra ir mūsų tyrimas buvo apie nieką, bet tai yra įslaptinta iki 30 metų. Tai man yra keista. Jeigu nieko nėra, tai būtų atvira visuomenei, o jeigu uždara – reiškia yra kažkokia istorija. Tokiu atveju piliečiai turėtų žinoti, kas ten yra. Pačios institucijos sako, kad ten nėra valstybės paslapties, net nėra jokių grėsmių“, – dėstė parlamentaras.
M. Maldeikis tokį raštą Žvalgybos institucijai pateikė po to, kai Prezidentūra neva pernelyg uždelsė dėl siūlymų denonsuoti tris tarptautines ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Birželio pradžioje patvirtintose vadinamosios VSD pranešėjo komisijos parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Išvadose nurodoma, kad 2018–2019 m., būdamas kandidatu į prezidentus, G. Nausėda bei jo štabo nariai palaikė ryšius Baltarusijos trąšų įmonių atstovais, vėliau, tapęs šalies vadovu, kviesdavo šiuos asmenis į Prezidentūroje vykusius renginius.
ELTA primena, kad daliai politikų keliant klausimus, kodėl prezidentas G. Nausėda nuo pavasario delsė teikti Seimui denonsuoti tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija, praėjusį pirmadienį šalies vadovas pasirašė tai numatančius dekretus.
Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė siūlymui denonsuoti tris tarptautines ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Priėmus įstatymus dėl investicijų sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo, apie šį sprendimą bus pranešta Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėms diplomatiniais kanalais. Denonsavus šia sutartis neigiamų pasekmių nenumatoma.
