B.Pistoriuso kalba – įžanga prieš Seimo nariams ratifikuojant Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį, kuri savotiškai vainikuoja ilgą vokiečių ir lietuvių derybų dėl brigados procesą.
„Man didžiulė garbė, kad Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė pakvietė šiandien kreiptis į garbingus Seimo narius.
Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai – jis taip simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos ir demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis“, – savo kalbą Seime pradėjo B.Pistoriusas.
„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės, ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – į lietuvius kreipėsi jis.
Vokietijos gynybos ministras pasakojo vis dar ryškiai prisimenantis 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kada du milijonai žmonių susirinko į 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę.
„Ir 1990-uosius, kai jūsų tauta atsistotojo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę. Ir dar kartą, 1991 metais, sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę. Tada pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje.
Lietuvos istorija, jūsų istorija – tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija. Ji kalba apie demokratiją, laisvę, žmonių teisę kurti savo ateitį“, – kalbėjo B.Pistoriusas.
„Nepalieka jokių abejonių“
Anot jo, šiandien vėl kėsinamasi į šiuos pagrindinius principus ir vertybes.
„Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji pradėjo karą prieš mūsų laisvę, prieš mūsų stabilumą ir karą prieš taiką. Karą, keliantį grėsmę visai tarptautinei tvarkai.
Neteisėtame Rusijos kare prieš Ukrainą kasdien žūsta nekalti žmonės. O čia visur matau Ukrainos vėliavas. Dėkoju jums už tai“, – padėkojo Vokietijos ministras, o jo žodžius palydėjo Seimo narių plojimai.
B.Pistoriusas pažymėjo, kad Rusijos vadovybė, siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, rodo tik panieką tarptautinei teisei.
„Matome, kaip sparčiai Rusija didina savo ginkluotės gamybą ir dramatiškai stiprina savo ginkluotasias pajėgas. Visa tai nepalieka jokių abejonių: V.Putino Rusijai Ukraina – tik pradžia.
Jau šiandien Rusija bando hibridinėmis priemonėmis pakirsti mūsų visuomenių, Europos Sąjungos ir NATO vienybę. Tikrasis V.Putino priešas, galime būti atviri, yra mūsų laisvas ir nepriklausomas demokratinis gyvenimo būdas – jis to bijo“, – kalbėjo B.Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad V.Putinas negalėtų ir nepasiektų savo tikslų: „Jam negali pasisekti – pasekmės būtų siaubingos, ir ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet ir visoms laisvę mylinčioms tautoms visame pasaulyje“.
Davė pažadą
B.Pistoriusas pasakojo, kad pats užaugo kaip Šaltojo karo vaikas, todėl vaizdžiai prisimena įtampą tuo „trapaus stabilumo laikotarpiu“.
„Žinau, kaip ir daugelis kitų vokiečių, ką reiškia būti rytiniu flangu“, – pripažino jis, pridūręs, kad Vokietija tuo metu galėjo pasikliauti savo ištikimais sąjungininkais.
„Šiandien mūsų sąjungininkai Baltijos regione ir rytuose to paties gali tikėtis ir iš mūsų. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas, jūsų laisvė yra mūsų laisvė, jūsų suverenitetas yra mūsų suverenitetas. Tai yra mūsų tvirtas įsipareigojimas“, – pažadėjo jis.
Galiausiai B.Pistoriusas padėkojo lietuviams, kurie leidžia į Lietuvą atvykstantiems vokiečių kariams jaustis laukiamais.
„Jau iš mūsų karių girdėjau daug istorijų, kaip juos sutinka gatvėse, dėkoja už jų tarnavimą, žmonės, kurie prieina tiesiog pasakyti ačiū. Šios patirtys taip pat svarbios tiek mūsų kariams, tiek mums asmeniškai“, – dėkojo jis.
Dėl ko susitarė Vokietija ir Lietuva?
Seimui pateikta Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui.
Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
