Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį išnagrinėjo D. Arlausko skundą dėl jo registracijos panaikinimo kitą mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
D. Arlauskas savo anketoje nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, todėl praeitą penktadienį VRK panaikino jo registraciją rinkimuose.
„Net negalėjau pagalvoti, kad mane gali išbraukti, mane gal pusė Lietuvos pažįsta, visi pažinojo, kaip buvusį, sakymas, kad nuslėpiau mane žeidžia, aš negaliu su tuo susitaikyti“, – teisme sake D. Arlauskas. Jis į teismą atvyko su advokatu Justu Viliu. Advokatas teigia, kad jo klientas niekada nėra slėpęs savo darbo KGB, nes tam nebuvo tikslo ir noro.
LVAT sprendimą D. Arlausko byloje skelbs ketvirtadienį, jis bus galutinis ir neskundžiamas.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybos Z, nuo 1989-ųjų vykdžiusios ideologinę kontržvalgybą, vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu dirbęs buvęs KGB karininkas D. Arlauskas VRK anketoje nebuvo nurodęs, jog iki pat Nepriklausomybės atkūrimo dirbo kadriniu KGB darbuotoju.
Pats D. Arlauskas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose.
„Aš niekada neslėpiau, kad dirbau Valstybės saugumo komitete kuris rusiškai vadinasi KGB“, – teisme kalbėjo jis.
D. Arlauskas teismui pasakojo, kad 1990 metų balandį premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės Vyriausybė jį pristatė kaip kuriamo Valstybės saugumo departamento vadovo pavaduotoju.
D. Arlauskas mano, kad jog tuomet buvo įvertinti jo nuopelnai, kai 1989 metais kai kurie Lietuvoje dirbę saugumiečiai, tarp jų ir D. Arlauskas, pareiškė, kad jie palaiko Lietuvos Nepriklausomybę.
„Už tą mano išdavystę mums trims už tėvynės išdavimą buvo paskirta mirties bausmė. Ji nebuvo įvykdyta, bet Skripalio ir Litvinenkos istorija tokia, kad galėjo būti ir įvykdyta“, – sakė D. Arlauskas.
ELTA primena, kad buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė 2018 metų kovo 4 dieną Anglijoje buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, manoma, kad tai įvykdė du Rusijos saugumo tarnybų pareigūnai, atvykę su suklastotais pasais.
Buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas Aleksandras Litvinenka, gavęs Jungtinės Karalystės pilietybę, 2006 m. buvo nunuodytas vienoje kavinėje, į arbatą įpylus itin reto radioaktyvaus polonio izotopo. Po kelių savaičių kančių A. Litvinenka mirė ligoninėje.
„Jeigu rytoj bus neigiamas teismo sprendimas, aš paskirsiu tam tikrą pinigų sumą, savo testamente, kad po 50 metų prie šio klausimo grįžtų ir apgintų mano garbę ir orumą, nes dabar aš nematau galimybės tai padaryti, jeigu bus neigiamas teismo sprendimas. Po 50 metų nuo politinės arenos bus nuėję tie, kurie manyje įžvelgia grėsmę“, – po posėdžio žurnalistams sakė D. Arlauskas.
Jo advokatas L. Vilys sako, kad jo klientas niekada nėra slėpęs savo tarnybos KGB, nes tam nebuvo tikslo ir noro, jis savo pareigą pilnai įvykdė. Advokatas mano, kad įstatymas reikalauja išviešinti slaptą bendradarbiavimą.
„Darbo santykiai nėra tas pats, kas yra sąmoningas bendradarbiavimas, žmogus negali būti baudžiamas, kaip suvokia“, – sakė L. Vilys.
VRK atstovas Rokas Stabingis prašė teismo palikti galioti jo atstovaujamos institucijos sprendimą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.
„Jeigu D. Arlauskas neslėpė darbovietės, tai nebuvo kliūčių atsakyti į šį klausimą (klausimą dėl bendradarbiavimo – ELTA), rinkėjai turi teisę žinoti apie pateiktus faktus. Sprendimas yra teisėtas, prašome palikti galioti“, – sakė R. Stabingis.
69 metų D. Arlauskas šiuo metu yra Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) pirmojo vadovo Mečio Laurinkaus pavaduotoju, yra vadovavęs žiniasklaidos priemonėms – Žinių radijui ir dienraščiui „Lietuvos žinios“, yra dirbęs premjero Gedimino Kirkilo visuomeniniu konsultantu.
Viktoro Uspaskicho vedamos „Taikos koalicijos“ sąraše D. Arlauskas buvo įrašytas antruoju numeriu.
Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 dieną.
