Už siūlymą denonsuoti sutartį su Baltarusija balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4. Tuo metu sutarties su Rusija denonsavimą palaikė 111 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
Priėmus įstatymus dėl investicijų sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo, apie šį sprendimą bus pranešta Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėms diplomatiniais kanalais. Denonsavus šia sutartis neigiamų pasekmių nenumatoma.
Prezidentas dekretą dėl šių sutarčių denonsavimo pasirašė praėjusią savaitę.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė ir Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo.
Už šį siūlymą balsavo 108 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys.
Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų kėlė klausimus dėl tariamo Prezidentūros vėlavimo pateikti denonsuoti sutartis dėl investicijų skatinimo su Rusija ir Baltarusija, dėl kurių Vyriausybė apsisprendė dar pavasarį.
„Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad problema dėl to, jog Prezidentūra neva delsia pateikti Seimui denonsuoti minėtas sutartis, yra kuriama „tuščioje vietoje“. Ji nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu. Visgi, tokius patarėjos svarstymus paneigė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip nurodė portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Paaiškėjus, jog prezidentas vis dar nepateikė Seimui projektų dėl minėtų sutarčių denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.