Mirė 102-ojo gimtadienio sulaukusi ir Holokausto pragarą Vilniaus gete išgyvenusi F. Brancovskaja (2)

Fanios Brancovskajos gyvenimas priminėkino filmo scenarijų.

Ji gimė Vilniuje, iki Antrojo pasaulinio karo spėjo baigti gimnaziją. Į getą Fania (jos mergautinė pavardė – Jocheles) pateko 19-os ir jame išbuvo nuo pirmos iki paskutinės dienos.

Fanios tėvas buvo elektromechanikas. Likviduojant getą, jį išvežė į lagerį Estijoje, kur žuvo likus kelioms dienoms iki lagerio išlaisvinimo 1944 m. Mamą su seserimi išvežė į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Mamą, kartu su kitomis vyresnėmis nei 35 metų moterimis, kaip nebereikalingą balastą, nuskandino jūroje. Sesuo Rebeka buvo išvežta į Štuthofą, kur buvo nužudyta. Dėdė su šeima žuvo Kauno IX forte, kiti – Paneriuose. Močiutė su seneliu gyveno Antakalnyje, jų net į getą nevežė – iš karto į Panerius ir ten sušaudė.

Pačiai Faniai tik stebuklo dėka pavyko iš geto pabėgti. Siaubą išgyvenusi mergina nenorėjo pasiduoti, tad prisijungė prie partizanų ir kovojo prieš nacius.

Po karo visą savo gyvenimą F. Brancovskaja paskyrė tiesos sakymui apie tai, kad žydai mirti ėjo ne kaip ėriukai į skerdyklą, o kovojo dantimis ir nagais, kol, galiausiai, nugalėjo savo engėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl buvusios Vilniaus geto kalinės, pogrindžio kovotojos ir aktyvios Holokausto atminties puoselėtojos F.Brancovskajos mirties.

„F. Brancovskaja metai iš metų liudijo skaudžią praeitį ir kvietė prisiminti Holokausto Lietuvoje aukas. Simboliška, kad jos netekome Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse. Tegul mums tai būna įpareigojimas ir toliau kovoti su bet kokiomis neapykantos ideologijų apraiškomis“, – sakė šalies vadovas.