Minint Lietuvos žydų genocido aukų dieną, I. Šimonytė ragina vienytis prieš į Seimą kandidatuojančias antisemitines jėgas

„Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, vis dar yra gyva. Ši neapykanta kitoniškumui stiprina ir antisemitizmą įvairiose pasaulio vietose. (...) Su šia realybe esame priversti susidurti ir Lietuvoje. Antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidęs politikas dalyvauja rinkimuose į tautos atstovybę. Atsiranda ir jo palaikytojų. Todėl šiandien mūsų visų pareiga yra suprasti tokių idėjų sklaidos pasekmes Lietuvai ir visuomenei“, – pirmadienį Panerių memoriale vykusioje Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo I. Šimonytė.

„Smurto ir priešiškumo skatinimas, tautinės ir kitokios neapykantos kurstymas yra nesuderinama ne tik su Konstitucija, ne tik su šalies interesais, bet ir su elementariu žmogiškumu. Negalime leisti, kad tamsios praeities šešėliai sugrįžtų į mūsų kasdienybę. Kiekvienas turime stoti ginti žmogiškumo, teisingumo, priešintis diskriminacijai, nes tik taip galėsime užkirsti kelią naujoms tragedijoms“, – pridūrė ji.

Lietuvos žydų genocido atminimo diena yra minima kiekvienų metų rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.

Pirmadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Tuskulėnų memorialo Dvaro kieme surengė Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams įamžinti skirtos atminimo lentos pristatymą. Antonovičių šeima – Jadvyga ir Vincentas bei jų dukra Lucyna – Antrojo pasaulinio karo metu Tuskulėnų dvare slėpė ir gelbėjo žydus.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių. Daugiausia žydų Lietuvoje nužudyta Paneriuose prie Vilniaus, Šiauliuose bei Alytaus krašte.