„Žinių radijo“ laidoje „Atspari visuomenė“ kalbėjusios politikos ekspertės Rima Urbonaitė ir Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili diskutavo, kad partijoms ruoštis iš esmės svarbiausiems rinkimams šįkart sekėsi nekaip – programos rinkėjus pasiekė labai vėlai, iki šiol niekaip nepatobulėjo, o ir kai kurie pažadai atrodo sunkiai įgyvendinami.
Užtruko gerokai per ilgai
Paklausta, kaip vertina šiuose parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų programas, R.Urbonaitė pastebėjo, kad sekėsi „labai lėtai“.
„Aš bent jau neprisimenu, kad mes matytume tas ilgąsias programas, pateiktas taip vėlai. Tikrai labai labai stipriai vėlavo, nors mes puikiai suprantame, kad Seimo rinkimai ne pirmą kartą vyksta spalio mėnesį, ne pirmą kartą jie vyksta iš karto po vasaros atostogų sezono“, – svarstė R.Urbonaitė.
Ji prastais vadino ir politikų pasiteisinimus, esą neseniai vyko dar dveji rinkimai, nes būtent Seimo rinkimai, pasak politologės, yra svarbiausi.
R.Urbonaitė aiškino, kad partijos tikrai turėjo laiko jiems gerai pasiruošti, tačiau programų rengimo procese visiškai nepatobulėjo.
„Iš esmės turi atsirasti ilgoji partijos programa, kuri gali būti dar net nepublikuojama, o trumpoji programa turi būti ilgosios santrauka.
Ką mes dabar dažnai matome – net tarp ilgosios ir trumposios sąveika yra visiškai neaiški arba netgi trumpojoje yra daugiau konkrečių dalykų negu ilgojoje, ko šiaip neturėtų būti“, – kalbėjo politologė.
Ji pati teigė vertinanti partijų programas pagal tris kriterijus – kodėl tos idėjos reikia, kaip partija ją įgyvendins ir iš kur ims lėšas, jei tam reikia finansavimo.
„Ir kai tu pagal šitą grandinėlę pradedi vertinti programas, prisipažinsiu, vaizdas yra sudėtingas. Pavyzdžiui, kai kada aš mokestines kai kurių partijų programas skaitau kelis kartus ir vis tiek negaliu pagauti iki galo, ką jie siūlo ir kaip jie tai mato“, – prisipažino R.Urbonaitė.
Kad programų šįkart reikėjo laukti labai ilgai, sutiko ir G.Burbulytė-Tsiskarishvili. Ji prisipažino į partijų svetaines „ėjusi kaip į darbą“, nes vis tikrino, kada jos atsiras, ar niekas nepakeista.
Pasak Klaipėdos universiteto politologės, programą skaitantis rinkėjas pageidautų, kad politinė partija pabandytų pati įvertinti, jog jų pateikiama problema tikrai yra problema.
„Dabar dalyje programų yra formuluojamos, surašomos ne spręstinos problemos, o tiesiog tai, kas yra patogu, kas paperka rinkėjus, galbūt dažnu atveju tai netgi yra kažkokios problemos pasekmė, o realiai pačios problemos nėra.
Vadinasi, mes vėl, jeigu tokios politinės jėgos atsidurs valdžioje, spręsime ne problemas, o virsime toje chaotiškoje sriuboje, tokį mišinį darysime, o galutiniame rezultate bus kaip su švietimu – jis vis krenta ir krenta, mušam vieną dugną ir atrandam, kad dar vienas dugnas yra, nes kertinių problemų nemokame susiformuoti“, – dėstė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasak pašnekovės, partijos vis tiek žino, kad po ketverių metų kandidatuos į Seimą, tad kyla klausimas, kodėl jos tam nepradeda ruoštis jau dabar, nesusidėlioja svarbiausių problemų ir prioritetų.
„O dabar, kai paskaitai kai kurių politinių jėgų programas, supranti, kad vėl įkrisi į tokį reformų liūną... Mes iš reformų pradėjimo neišlipame, nesugebame baigti reformų, nes vis naujas ir naujas pradedame, tai kur tie analitiniai gebėjimai, kur tos didžiosios politinės jėgos?“ – klausė politologė.
„Kaip čia pasakius – nesakau, kad užmigdavau skaitydama, bet mintys pasimesdavo. Tai ką kalbėti apie žmogų, kuris neturi politinio pasiruošimo?“ – pridūrė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ko prižadėjo partijos?
Politologės trumpai apžvelgė ir pačias atskirų partijų programas. Pavyzdžiui, kalbėdama apie socialdemokratų tikslus R.Urbonaitė pastebėjo, kad į akis krenta „įvairių gėrybių“ pilnas krepšelis.
„Ten yra labai daug visko sumesta. Jeigu mes matome, čia ir tris kartus padidintas neformalaus ugdymo krepšelis, ir didesnės pensijos, ir NPD padidinimas iki MMA, (...) visas kelių tiesimas, visi fondai, švietimo tinklo išlaikymas, eilių pas gydytojus mažinimas, slaugytojams atlyginimų kėlimas, mokytojams atlyginimų kėlimas, krūva įvairių lengvatų, kompensacijų vaikus auginančioms šeimoms. (...)
Ir tada mes suprantame, kad tiesiog fantasiška, bet tu vis tiek klausi – iš kur?“ – svarstė R.Urbonaitė.
Politologės teigimu, nerealistiška ir tai, kad visiems šiems darbams yra skirti tik ketveri metai – pasak R.Urbonaitės, jeigu būtų pateikta 8 metų programa, tai skambėtų realistiškiau. Taip pat, pasak specialistės, sunku rasti ir didžiausius socialdemokratų prioritetus.
„Programa yra labai dosni, bet aiškios schemos, iš kur visa tai bus finansuojama, iki galo to vaizdo negali iš programos susidaryti, ir tai yra minusas“, – konstatavo R.Urbonaitė.
Vertindama konservatorių partijos programą politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į pažadą siekti, kad per ketverius kadencijos metus Ukraina taptų NATO nare.
„Gal rengėjai žino kažką daugiau, negu mes? (...) Bet konservatoriai šią akimirką apskritai ganėtinai įdomiai sužaidė su pačia programa, nes jeigu pasižiūrėtume, tai nėra programa – tai manifestas. Matyt, jie turi kažką kitokio savo turinyje, neša kažkokią žinutę“, – svarstė specialistė.
Nors konservatorių rinkimų programa buvo paskelbta gana anksti, jos galutinio patvirtinimo reikėjo laukti ilgai. Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, tam yra prežastis.
„Natūralu, kad jie šį kartą yra išskirtiniai, jų programą tame kontekste lengviau yra suprasti, kai supranti jų išskirtinumą – jie yra tie, kuriuos muš visos likusios 16 politinių jėgų, ir jau muša rinkimų kampanijos metu“, – sakė ji.
Politologė teigė TS-LKD programoje nematanti didelių ir naujų pažadų, bet atkreipė dėmesį, kad net pusę jos sudaro saugumo ir gynybos klausimai.
„Man labai aktualus švietimas, tai kol iki jo prisikrapščiau, pamiršau, ko ieškojau“, – šmaikštavo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Detalių pažadų ji nerado ir partijos „Nemuno aušra“ rinkimų programoje.
„Yra lozungai – deklaratyvūs lozungai arba deklaracijos. Kaip konservatoriai pasirinko manifestą, čia galėjo pavadinti deklaracija“, – komentavo politologė.
Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, „Nemuno aušra“ apeliuoja į tuos rinkėjus, kuriems kuris nors klausimas yra labai skaudus, ir į tą skaudulį yra taikomasi. Ryškus elementas R.Žemaitaičio politinės jėgos programoje yra ir valstybinio banko kūrimas – tiesa, jį, pasak politologės, akcentuoja ir kitos partijos.
Politologė teigė, kad yra sulaukusi klausimo dėl to, ar „Nemuno aušra“ yra radikali partija, tačiau skaitydama jos programą radikalumo esą neįžvelgė.
„Aš randu labai didelį, primityvų, grubų populizmą. Išsirinkti kelis visuomenei aktualius momentus ir ant jų užminti“, – apibūdino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
O štai apie Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kalbėdama politologė R.Urbonaitė pastebėjo, kad ši politinė jėga turi vieną problemą – identiteto.
„Jie daugiau yra plaukiantys pasroviui. Mes puikiai suprantame, kad pagal moralinių vertybių prizmę jie labiau konservatoriški, nes nieko jūs programoje nerasite apie žmogaus teises, ten daug nėra, bet pagal socioekonominę prizmę daugiau jie yra, vadinkime, kairėje, bet irgi su tais atsakymais, iš kur pinigai, yra didžiausia problema, nes jų pasiūla yra didžiulė“, – komentavo ji.
Pavyzdžiui, demokratai tautiečiams siūlo 4 dienų darbo savaitę, nemokamą maitinimą visiems mokiniams.
„Mes puikiai suprantame, kad tai yra dideli pinigai“, – vertino R.Urbonaitė, atkreipdama dėmesį ir į dar vieną šios partijos pasiūlymą – susigrąžinti dalį GPM, jei sportuoji.
„Kaip tai atrodys praktikoje, Domas Griškevičius sakė, kad žino, nes tai siūlė, bet sutikime, kad yra čia tam tikrų momentų“, – svarstė politologė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programą įvertinusi G.Burbulytė-Tsiskarishvili ją kiek palygino su socialdemokratų pažadais.
„Daug yra tos tariamosios nuosakos, bet nerandu, kaip tai kiekybiškai pamatuojama vienoje ar kitoje vietoje (...). Ten yra daug visko sudėta, irgi yra kratinukas„, – apibūdino politologė.
Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, valstiečiai labai stengiasi užsiimti konkurencinę nišą tarp kitų politinių jėgų, kurios „pretenduoja į kairę nuo centro rinkėją“.
„Konkurencija ten yra tikrai žvėriška, didžiulė, ir tie patys nesisteminiai pretenduoja, ir tie patys kai kurie sisteminiai, ir tai, ką valstiečiai yra surašę savo programoje, tos tezės, dalis šitų teiginių atsikartoja nesisteminių partijų programose.
Mes randame sutampančių taškų dėl to paties „Igničio“, dėl to paties valstybės banko, lietuvių kalbos puoselėjimo ir patriotizmo“, – kalbėjo politikos ekspertė.
„Kaip tai bus finansuojama, ką reiškia didinsim mažinsim, aš negaliu įvertinti, nes nėra skaičių“, – aiškino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
R.Urbonaitė savo ruožtu pastebėjo, kad LVŽS itin akcentuoja tradicinę šeimą, ir tuo skiriasi, pavyzdžiui, nuo socialdemokratų ar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Tačiau jų retorika žmogaus teisių klausimais politologę verčia sunerimti.
„Man net kilo pagarbos tiems žmonėms (LGBT bendruomenei, – aut.past.) klausimas, nes tu sakai, kad jie kažkokie konstruktai, kas, tai nėra jų prigimtis? Ir paradoksalu – čia negali būti įvairovės, bet religijų įvairovę jie programoje palaiko“, – palygino R.Urbonaitė.
Politologė valstiečių partijos programoje pasigedo ir mokesčių klausimų.
„Radau vienintelį I.Vėgėlės pasisakymą – yra „Sodros“ rezervas, iš ten paimsim, padalinsim pensininkams ir vaikus auginančioms šeimoms. Prisipažinsiu – man nuo šito norisi jau gerai krūptelėti, nes nėra politikoje tokių paprastų sprendimų“, – vertino pašnekovė.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili, komentuodama Liberalų sąjūdžio rinkimų programą, atkreipė dėmesį, kad daug dėmesio liberalai skiria Lietuvai kaip jūrinei valstybei, žada daugiau dėmesio jūriniam sektoriui.
Tačiau paklausta, kur gali būti didžiausi trikdžiai jų programoje, politologė atsakė, kad pirmiausia – ją „įveikti“, tai yra, perskaityti.
„Man kyla didesnis klausimas, kiek pačių partijos narių yra skaitę šitą programą. Tai galioja ne tik Liberalų sąjūdžiui, bet ir Laisvės partijai, Žaliųjų partijai“, – svarstė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
