„Turi būti aiškumas, neturi likti vakuumo interpretacijoms ir tokiam informaciniam šešėliui. Turi būti labai aiškus atsakymas, o ne palikti atsitiktinio google pagalba išryškinti trūkstamą informaciją, dėl ko paskui galėtų būti daromi vieni ar kiti sprendimai. Tokio dvilypumo neturėtų būti, jeigu kyla teisės aktų vertinimo klausimas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Didelio aiškumo galėtų įnešti pasitikrinimas instituciniame lygyje, kur dabar iškilusios diskusijos, nes sprendimai yra kažkuo motyvuojami. Jeigu išryškėja trūkumas teisinėje bazėje, tai nėra jokio argumento, kodėl būtų galima palikti tą netikslumą“, – pridūrė parlamentaras.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie parlamento rinkimuose dalyvavusį D.Arlauską, nenurodžiusį buvusius ryšius su KGB, VRK kreipėsi į informaciją apie bendradarbiavimą su SSRS tarnybomis teikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Gavus atsakymą paaiškėjo, jog aktyvia sovietines sistemos grandimi buvo ne tik D.Arlauskas, tačiau ir 7 numeriu „Nemuno aušros“ sąraše buvęs ir Saulės vienmandatėje apygardoje kandidatavęs K.Bilius.
M.Lingės pozicijai, jog po šios istorijos gali tekti tobulinti Rinkimų kodeksą, pritaria ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Atsirado klaustukų, kurie reikalauja tobulinti Rinkimų kodeksą. D.Arlauskas gali aiškinti, kad jis viešai bendradarbiavo, vartaliojimosi yra. Manau, kad po šių rinkimų tikrai bus laiko iki kitų rinkimų įstatymų patobulinimui. Naujai išrinktas Seimas galės tobulinti“, – Eltai teigė E.Gentvilas.
Poreikį mato ir opozicija
Analogiškos pozicijos laikosi ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui priklausanti Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė. Pasak „Nemuno aušros“ narės, kritiškai KGB veiklą vertinantys rinkėjai privalo žinoti atitinkamą informaciją apie kandidatus parlamento rinkimuose.
„Reikėtų tas sąvokas tikslinti. Dažniausiai įstatymų spragos ir pasirodo tuomet, kai susikuria problema praktikoje. Anksčiau niekas nedrįso tokio asmens įtraukti į savo sąrašus, bet matome, kad tokių politinių jėgų atsiranda. Šiuo atveju, manau, kad rinkėjui yra svarbu žinoti. Tai gali keisti ir rinkėjo pasirinkimą, nes žmonės Lietuvoje KGB veiklą vertina kritiškai“, – dėstė A.Širinskienė.
Parlamentarams pritarė ir kitas opozicijos narys – socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Deklaravimo prasmė yra, kad rinkėjai žinotų, kad jis buvo sovietų KGB bendradarbis. Galbūt iš tiesų yra prasmė papildyti. Nors ta informacija dėl D.Arlausko yra vieša, tačiau verta pamąstyti dėl pataisos“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybos Z vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu dirbęs buvęs KGB karininkas D.Arlauskas VRK anketoje nebuvo nurodęs, jog iki pat Nepriklausomybės atkūrimo dirbo kadriniu KGB darbuotoju.
Pats D.Arlauskas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose.
Informaciją, ar kandidatas praeityje yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK suteikia LGGRTC.
Penktadienį vakare posėdžiavusi VRK panaikino buvusių kandidatų registracijas, todėl dalyvauti Seimo rinkimuose D.Arlauskui ir K.Biliui nebus leidžiama.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
