Prekybos centro prieigose – stipriai apsvaigusi paauglė: į paviršių kelia opią problemą (1)

Centro vadovė Kristina Mišinienė į viršų kelia, jos manymu, ypač opią problemą – socializacijos centrai dėl tam tikrų teisinių formalumų esą stovi tušti, kol vaikai ir paaugliai gatvėse susiduria su gyvybei pavojingomis situacijomis.

Į šį atvejį jau sureagavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.

Ant šaligatvio gulinčios apsvaigusios mergaitės nuotrauka centro feisbuko paskyroje sulaukė daugybės reakcijų ir komentarų – žmonės teiravosi, kaip galėtų jai padėti.

Pasirodo, kad bejėgę paauglę užfiksavo pati KOPŽI vadovė K.Mišinienė – anksčiau merginos ji teigė nemačiusi, nedelsdama iškvietė jai greitąją pagalbą ir policiją.

K.Mišinienė portalui Lrytas ketvirtadienį aiškino, kad nuotrauka pasidalijo dėl to, kad norėjo atkreipti dėmesį į labai neteisingą situaciją dėl socializacijos centrų.

„Mes norime kalbėti apie socializacijos centrus, kurie stovi tušti, o šitie vaikai negauna jokios priežiūros, pagalbos. Lietuvoje į socializacijos centrus patenka tik nusikaltę vaikai ir tik teismo sprendimu.

Šiandien mes turime kelis milžiniškus centrus, į juos sukišti milijonai, o, pavyzdžiui, mergaičių centras stovi pustuštis. O poreikis yra didelis ne dėl to, kad jos nusikaltusios, o dėl to, kad jos turi daugybę problemų“, – teigė K.Mišinienė.

„Ką daryti, kai vaikas jau serga alkoholizmu, turi kitų neišsprendžiamų problemų? Jie ir voliojasi gatvėse, tai tą norėjau akcentuoti“, – patikino KOPŽI vadovė.

Įraše, kuris išplatintas šio centro feisbuke, teigiama, kad mergaitė prie vieno iš prekybos centrų pastebima stoviniuojanti dažnai.

„Girta mergaitė. Vėmaluose, apsišlapinusi. Prekybos centro prieigose, kur metų metais renkasi, atlieka gamtinius reikalus benamiai, kurių audringo santykių aiškinimosi vengia ir praeiviai, ir parduotuvių apsaugininkai, ir netoliese keleivių laukiantys taksistai...

Pavyksta išsiaiškinti, kad vaikui yra 12 metų, ji čia nuolat su draugėmis stoviniuoja, tie patys benamiai joms nuperka alkoholio, labai stipraus alkoholio, visos moka gerti, o ji nelabai...

Iškviečiame pareigūnus ir greitąją, iš žaibiškai atvykusių medicinos darbuotojų susižvalgymo ir veidų išraiškų suprantame, kad jos šį vaiką mato jau ne pirmą kartą“, – rašoma KOPŽI feisbuko paskyroje.

K.Mišinienė sužinojo, kad paauglės tėvai greičiausiai jau nebeturi ko imtis ir negali išspręsti šios bėdos.

„Svarbiausia, kad vaiko „tik neišvežtų, nu ten, į tą koloniją ar kaip ten“. Teiraujamės, ar gali kas dar blogesnio nutikti mažametei, negu šitas voliojimasis savo vėmaluose? Atsakymo nėra, bet vis tiek, „kad tik neišvežtų“. (...)

Miestuose, kaimuose gyvena daugybė mergaičių, kurioms žūt būt reikia pasitraukti iš savo žlugdančios aplinkos, kur jos girdomos, mušamos, pardavinėjamos. Ar jos nusikaltusios? Tikrai ne.

Tai gal laikas (jau dvidešimt metų kaip laikas) ŠMSM valdininkams sukrusti, keisti pavadinimus, teisės aktus, ieškoti lanksčių sprendimų kaip kenčiantiems vaikams atverti tuos gražius pastatus?“ – klausiama išplatintame įraše.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė portalui Lrytas pateiktame atsakyme nurodė, kad apie paauglę tarnyba sužinojo rugpjūtį.

„Tuomet, kaip ir įprasta, vaiko teisių gynėjai reagavo į pranešimą, bendravo su vaiku bei jo šeima, vertino, kokios pagalbos šeimai gali reikėti ir inicijavo papildomas paslaugas, kurias teikia mūsų socialiniai partneriai.

Visuomet skaudu matyti sunkumus išgyvenantį vaiką. Už vaikų priežiūrą, auklėjimą visų pirma yra atsakingi jų tėvai. Tad auklėjant vaikus svarbu ugdyti nuostatą nevartoti alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, narkotinių medžiagų“, – komentavo A.Vežbavičiūtė.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, svarbu suprasti, kad vaikai yra linkę kopijuoti ir atkartoti kitų žmonių elgesį, nes dažnai jų veiksmai būna paremti pavyzdžiu, matomu savo artimiausioje aplinkoje.

„Jeigu tėvai prie vaiko rūko ar vartoja alkoholį, tikėtina, kad ilgainiui ir vaikas gali elgtis taip pat.

Tad labai svarbu, jog tėvai tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis, atkreiptų dėmesį į savo pačių elgesį bei vaikui rodomą pavyzdį ir siektų, jog jis būtų jaunam žmogui visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti jo tinkamus įpročius ir formuoti vertybes.

Labai svarbu, kad aplinkiniai būtų atidūs ir jautrūs į bėdą patekusiam vaikui, tad labai kviečiame tokiais atvejais netylėti, o nedelsiant kreiptis pagalbos į ją suteikti galinčias institucijas“, – ragino A.Vežbavičiūtė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tikino, kad vaikų socializacijos centras yra kraštutinė priemonė, kai visos kitos kompleksinės pagalbos priemonės yra nepaveikios.

„Vaikų socializacijos centras yra valstybinė specializuota bendrojo ugdymo mokykla, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones. Šio centro paskirtis – ugdyti vaikus, prižiūrėti juos ir teikti švietimo pagalbą, socialines paslaugas. Šiuo metu socializacijos centras turi atskirus skyrius tiek berniukams, tiek mergaitėms.

Vaiko išsiuntimas į vaikų socializacijos centrą situacijos neišspręs, jei kartu nebus dirbama su vaiko įstatyminiais atstovais – vaikas grįš į tokią pačią aplinką. Todėl būtina orientuotis į kompleksinę pagalbą, kurią gali suteikti įvairios institucijos“, – komentavo ŠMSM.

Kaip rašoma portalui Lrytas pateiktame atsakyme, esant poreikiui pagal įstatymus yra kreipiamasi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ir (arba) savivaldybę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Vaikui ir jo šeimai gali būti teikiama koordinuota pagalba, kurios koordinavimu rūpinasi savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

Koordinuota pagalba gali apimti sveikatos priežiūros paslaugas (psichologines, priklausomybės gydymo paslaugas ir pan.), taip pat socialines paslaugas (Multidimensinės šeimos terapijos programa, kompleksinės paslaugos šeimai ir pan.) bei švietimo paslaugas (papildoma specialistų pagalba padedant vaikui mokytis ir pan.).

„Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius gali nukreipti vaiką ir šeimą į reikiamas tarnybas – psichologinę pagalbą, vaikų dienos centrus ar kitus socialinių paslaugų centrus. Vadovaujantis Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu gali būti teikiamas prašymas savivaldybės merui dėl minimalios priežiūros ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo.

Minimalios priežiūros priemonės apima įpareigojimus lankytis pas specialistą (psichologo, psichiatro ir, ar psichoterapeuto konsultacijos, priklausomybių konsultanto konsultacijos ir pan.), dalyvauti mediacijos procese, atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą ir pan.

Jeigu minimalios priemonės nesuteikia teigiamų pokyčių, įvertinus situaciją, gali būti inicijuojamas kreipimasis dėl vidutinės priežiūros priemonės (t. y. ugdymo socializacijos centre), kuri apima didesnį kontrolės ir pagalbos spektrą“, – aiškino ŠMSM.

Ministerija taip pat priminė, jog pranešti apie pastebėtus neprižiūrimus, sveikatai grėsmę keliančiose situacijose atsidūrusius nepilnamečius policijai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai gali ir privalo kiekvienas pilietis. Šios tarnybos reaguoja nedelsiant.