Opozicijai priklausančių parlamentarų nuomone, ministrės kritiškai įvertinta Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva galėtų tapti geruoju pavyzdžiu visai švietimo sistemai.
„Mielaširdystė – labai puiku. Mes, tie kurie esame apkaltinti kaip neturintys širdies, jos turime gal dvigubai daugiau negu iniciatoriai šito projekto“, – prisiminusi ministrės teiginius apie Ž. Pinskuvienės širdies trūkumą posėdyje kalbėjo L. Mogenienė.
„Pamoka yra labai įtemptos intelektualinės veiklos procesas. Tai nėra žaidimas. (...) Kaip tam sergančiam vaikui išsėdėti procese, kuriame jis negali lygiavertiškai dalyvauti. (...) Širvintose pasiūlytas pats žmogiškiausias atvejis. Iš gėdinimo pereisime į patirties perėmimo“, – akcentavo parlamentarė.
Kaip skelbta anksčiau, Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė dar prieš mokslo metus pasidalino planais dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse. Tokius pareiškimus kritikavo premjerė Ingrida Šimonytė, prezidentas Gitanas Nausėda, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė šią idėją įvardijo „širdies trūkumo klausimu“. Vyriausybės atstovai apskrityse kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, prašant pateikti priimtus sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo.
Savo ruožtu į L. Mogenienės teiginius atsakydama ministrė siūlė susitarti dėl pagarbios tarpusavio retorikos.
„Tai man taikoma, nes aš kalbėjau apie širdies stygių, jeigu yra siūlymas atskirti vaikus, kaip girdėjau iš pat pradžių. Iš tų pačių lūpų esame sulaukę irgi įvairiausių epitetų, tai sutarkime, kad visi kuo įmanoma padoresniame žodyne (bendrautume – ELTA), nors savo žodžiuose nematau kažkokio įžeidimo. Taip tuomet ir sutarkime“, – atsakydama dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Turbūt įvairių atvejų yra, bet tada ir reikia individualiai žiūrėti, o ne bendrai sakyti, kad paniekiname visų kitų galimybes eiti akademiniu keliu. Europinė praktika irgi yra, kai kurie tėvai sako, kad išvažiuoja iš Lietuvos, nes nesulaukia pagalbos“, – pabrėžė ji.
Frakcijos nariams pradėjus kritikuoti įtraukųjį ugdymą, ministrė akcentavo, jog įsigaliojus šiam įstatymui mokyklose nepadidėjo specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Visgi praėjusią savaitę Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.
Pirmadienį Širvintų rajono merės pareiškimams teigė nepritariantis prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį. Todėl, pažymėjo šalies vadovas, artimiausiu metu šį klausimą jis ketina aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
