Byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtomis vykdant tarybos nario funkcijas. Teismas konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę ir visus valstybės tarnautojus.
„M. Sinkevičiaus statusas valstybėje visuomenei sukėlė prielaidas tikėti, kad toks asmuo, valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos narys, meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis didelę įtaką kitiems asmenims, nepriekaištingai laikysis teisės aktų nuostatų, todėl nuteistasis diskreditavo ne tik Jonavos rajono savivaldybėje dirbančių asmenų, bet ir apskritai visų valstybės tarnautojų patikimumą, todėl visuomenei galėjo kilti pagrindas manyti, jog valstybė, skirdama biudžetines lėšas šalies savivaldybėms, nesugeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo jų panaudojimo, suformuota nuomonė, jog valstybės tarnautojai kompensacijas gauna ne sąžiningai, o siekdami tenkinti savo interesus, ir taip buvo iškreipti fundamentalūs teisės principai ir jų laikymosi tvarka“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Pašilio ir Vitalijos Norkūnaitės.
Kaltės nepripažinusio mero skundas buvo atmestas.
Nusikaltimai padaryti piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, veikos truko ketverius metus, pasisavinimas negali būti vertinamas kaip nepavojingas, paskelbė teismas.
Šioje byloje nustatyta, kad M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.
„Byloje surinkti ir apeliacinio proceso metu dar kartą įvertinti įrodymai patvirtino, kad kaltinime nurodytas telefono abonento numeris nebuvo naudojamas tarnybos tikslais (juo naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė, o pats M. Sinkevičius jį naudojo tik šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti). Apeliacinio teismo taip pat neįtikino apeliacinio skundo argumentas, kad avanso apyskaitose išlaidos už internetinę televiziją ir televizorius buvo įrašytos suklydus“, – paskelbė teismas.
Spręsdamas dėl M. Sinkevičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dėl to, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog M. Sinkevičius suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais ir kad dėl jo veiksmų gali atsirasti didelė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Jonavos rajono savivaldybei ir visai valstybei, tačiau to nepaisė – daugiau nei ketverius metus jis sąmoningai klaidino savivaldybės darbuotojus dėl savo gaunamų išmokų teisėtumo, imitavo, jog naudojasi keliais abonento numeriais tarnybinėje veikloje ir dėl to patiria didesnių išlaidų, tačiau iš tiesų siekė išvengti asmeninių lėšų panaudojimo sumokant už minėtas ryšio paslaugas ir televizorius.
„M. Sinkevičiaus teisės aktų pažeidimai buvo nulemti siekio pasipelnyti, o toks elgesys diskredituoja Jonavos rajono savivaldybėje ir kitose savivaldybėse dirbančių asmenų įvaizdį, ir tai laikytina sukelta neturine žala ne tik teritoriniu lygmeniu, bet ir visuotiniu, valstybiniu mastu“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Apeliacinio teismo pranešime taip pat rašoma, kad teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo M. Sinkevičiui už atskirus nusikaltimus paskirtos artimos minimalioms baudos ir baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas minimaliam terminui – atitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistojo pavojingumo pobūdį, todėl nėra pagrindo jų dar labiau švelninti.
Be to, kaip nepagrįsti buvo atmesti ir M. Sinkevičiaus apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai jo padarytus nusikaltimus pripažinti praradusiais pavojingumą ar mažareikšmiais.
„M. Sinkevičius nesilaikė tuo metu galiojusios tvarkos, pagal kurią tarybos nariai gaunamas išmokas galėjo panaudoti tik su jų vykdoma veikla susijusioms išlaidoms. Ir šiuo metu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tarybos nariai negali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti savivaldybės turto ar klastoti teikiamų dokumentų, todėl M. Sinkevičiaus padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei ir baudžiamumas nėra išnykęs“, – nutartyje nurodė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pabrėždama, kad, M. Sinkevičiaus neteisėtus veiksmus įvertinus kaip nepakankamai pavojingus, visuomenėje būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.
Be 12,5 tūkst. eurų baudos M. Sinkevičiui yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas trejiems metams.
Teismas dabar savo nutartį pateiks Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), nes nuosprendis įsiteisėjo.
Šalys per tris mėnesius dar galės kreiptis su skundais į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
M. Sinkevičiaus į teismo posėdį Vilniuje neatvyko.
„Sprendimas yra vykdytinas, susipažinsim su nutarties motyvais, ką aš girdėjau, kasacinių pagrindų yra, reikia pasitarti su klientu ir apsispręsti dėl kasacinio skundo“, – žurnalistams teisme sakė M. Sinkevičiaus advokatas Arūnas Petrauskas.
Į Seimą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše kandidatuojantis 40-ties metų M. Sinkevičius buvo pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, bet šis verdiktas neįsiteisėjo, nes politiko advokatas jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Prokuroras Darius Valkavičius per posėdį liepą prašė atmesti apeliacinį skundą, o nuosprendį laikyti pagrįstu.
M. Sinkevičiaus advokatas A. Petrauskas sako, kad nuosprendis merui pažeidžia esminius lygybės prieš įstatymą principus – M. Sinkevičiaus veiksmai nebuvo pasiekę tokio pavojingumo lygio, kad būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę.
„Apkaltinamasis nuosprendis priimtas neišsiaiškinus realios žalos. Jis (M. Sinkevičius – ELTA) neturėjo siekio piktnaudžiauti“, – sako advokatas.
Jis taip pat prašė teismo apsvarstyt galimybę jo kliento veiką pripažinti mažareikšme.
Kaip skelbta anksčiau, galimu būsimu premjeru anksčiau įvardytas M. Sinkevičius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių buvo išreitinguotas pirmuoju numeriu kandidatų sąraše. Tačiau politikas sulaukė nepalankaus teismo sprendimo ir buvo pripažintas kaltu, jis atsidūrė sąrašo paskutinėje – 141 – vietoje.
Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo buvo pradėtas 2023 m. lapkričio mėnesį. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, jį organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. Valkavičius.
Bylos duomenimis, į avanso apskaitas buvo įtrauktas mėnesinis mokestis už „Telia Lietuva“ suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės realiai naudoto abonentinio numerio išlaidas, mėnesinis mokestis už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinis mokestis už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – televizoriaus „Samsung“ – išlaidas. Minėti dokumentai buvo pateikti Jonavos rajono administracijai, siekiant pagrįsti avansu gautą išmoką, skirtą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.
Jonavos meras M. Sinkevičius, pernai kilus įtarimams dėl savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, paskelbė stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Lietuvos savivaldybių asociacija yra laikinai sustabdžiusi M. Sinkevičiaus vadovo šioje asociacijoje pareigas.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
