„Šiame formate yra tęsiamos pastangos sustiprinti valstybės visuotinę gynybą. (...) Posėdžio metu apžvelgti vykdomi darbai, kurie savivaldybėms, ministerijoms ir įvairaus lygio organizacijoms yra numatyti Valstybės gynybos plane, palietėme ir sąjungininkų vaidmenį Lietuvos visuotinėje gynyboje“ , – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė T. Godliauskas.
„Taip pat buvo apžvelgtos valstybės institucijų bendros pastangos, užtikrinant gyventojų judėjimo kontrolę, perkėlimą, evakuaciją“, – pridūrė jis.
Dėmesio skirta diasporos vaidmeniui karo padėties metu
Anot T. Godliausko, tarybai vadovavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Valstybės gynybos plano įgyvendinimas įgauna pagreitį.
„Taryba iš principo pritarė, kad tarpinstitucinis koordinavimasis, ryšių tarp organizacijų mezgimas yra sėkmė į visuotinumą, į bendrus suderintus veiksmus. Prezidentas pabrėžė, kad visi veiksmai turi būti konkretūs, o visos užduotys turi išsivystyti į labai konkretų rezultatą“, – konferencijoje kalbėjo šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Taip pat kalbėjome apie Pasaulio lietuvių bendruomenės iš Ukrainos diasporos išmoktas pamokas ir vaidmenis šiuo metu vykstančiame kare – kaip tai galėtume adaptuoti, ko galėtume pasimokyti“, – sakė jis.
Savo ruožtu Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Irma Petraitytė-Lukšienė nurodė, kad pagrindinis siekis yra supažindinti kiekvienoje užsienio šalyje esančią diasporą su galimu jos vaidmeniu karo atveju.
„Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kokia svarbi yra visos visuomenės parama užpultai šaliai. Visuomenės parama ne tik remiant užpultos šalies teritorijoje, besiginant, tačiau ir veikiant už tos šalies ribų“, – po tarybos posėdžio vykusioje konferencijoje kalbėjo I. Petraitytė-Lukšienė.
„Tai yra būtent kitų šalių (kuriose gyvena iš valstybės migravę piliečiai – ELTA) visuomenių telkimas, kaip šiuo atveju, Ukrainos paramai“, – aiškino ji.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės teigimu, Lietuvos diaspora yra nusimačiusi tris kryptis, kuriomis galėtų prisidėti prie valstybės visuotinės gynybos.
„Stengiamės identifikuoti, ko galime pasimokyti iš Ukrainos. Pagrindinės veiksmų kryptys yra užsienio šalies visuomenės parama, tai yra politinė parama, informacinis laukas, žiniasklaidos įtraukimas ir panašiai. Taip pat – sužeistų žmonių evakuacija, materialinių resursų vadyba“, – vardijo I. Petraitytė-Lukšienė.
„Pagrindinės pamokos, kurias galėtume perkelti į Lietuvą – be galo svarbus yra valstybės institucijų poreikių iškomunikavimas – aiškus įvardijimas, ko reikia užpultai šaliai ir diasporos ar kitų valstybių institucijų. Taip pat svarbu jau šiuo metu analizuoti Rusijos propagandos ir dezinformacijos veikimą prieš Lietuvą Vakarų šalyse. Be to, galime pasimokyti miestų partnerystės“, – tikino ji.
Aptarta savivaldos ir karo komendanto sąveika
T. Godliauskas pažymėjo, kad po posėdžio buvo nuspręsta pasidalinti ir išmoktomis pamokomis savivaldybės lygmeniu. Anot jo, vienas gerųjų pavyzdžių yra Ukmergės rajono savivaldybė.
„Šiai savivaldybei pavyko įgyvendinti ir užtikrinti saugią aplinką, susikoordinuoti su ginkluotosiomis pajėgomis, valstybės institucijomis, kad įgalintų ir užtikrintų mobilizacijos procesus“, – pasakojo šalies vadovo patarėjas.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Prachkaille atkreipė dėmesį, kad pilnam pasiruošimui dar prireiks laiko.
„Mūsų tikslas šiame darbe buvo būtent sąveikos su karo komendantūra sukūrimas. (...) Svarbu identifikuoti visuotinės gynybos užtikrinimui reikalingas priemones ir resursus, nustatyti gyvybiškai svarbius objektus, jų apsaugą, dalyvius, kurie gali būti įtraukti į visuotinę gynybą. Daug dirbome su mums pateiktomis evakuacijos užduotimis. Žinoma, dar daug darbo laukia“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė.
ELTA primena, kad Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas ir numatytų priemonių bei dalyvių pasirengimas.
Praėjusių metų lapkritį Valstybės gynimo tarybos patvirtintame plane numatytos septynios pagrindinės kryptys, iš kurių kiekvienoje – apie 30 užduočių, įtraukiančių ir atskirų piliečių bei organizacijų vaidmenį krašto gynyboje karo atveju.
Planas turi tris pagrindinius tikslus – paskatinti piliečius ir įmones proaktyviai ieškoti vietos valstybės gynyboje, suteikti aiškius atsakymus dėl jų dalyvavimo krašto apsaugoje formų bei užbaigti „dokumentų hierarchijos architektūrą“.
