„Mano galva, tas statymas greta antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusio Žemaitaičio ir Prezidentūros ar prezidento, jis nėra strategiškai teisingas, nes jis diskredituoja pačią grėsmę, kurią pats Gabrielius yra ne kartą yra minėjęs, kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“. Tai čia lygybės ar statymo gerta nereikėjo“, – „Žinių radijui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tikina suprantanti insinuacijas, į ką konkrečiai savo pasisakymuose referuoja G. Landsbergis. Visgi, pasak jos, labiau gilintis į šiuos konservatorių lyderio pasisakymus nereikėtų.
„Aš suprantu insinuacijas tam tikras, bet tikrai nenoriu dar labiau gilintis į to konflikto eigą, nes man atrodo pats principas yra neteisingas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Dabartiniu laikotarpiu tarp visų valdžios šakų reikia palaikyti visomis jėgomis dialogą, nes laikas yra toks, kad įtampų pakanka ir taip, įtampos, natūralu, kad sproginėja rinkiminiu laikotarpiu. Bet panašu, kad susilaikyti kai kuriems politikams – ir čia iš abiejų pusių – yra sudėtinga“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jog nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.
„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – kalbėjo konservatorių lyderis, netiesiogiai referuodamas į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną.
Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.
„Matyt, pastaruoju metu užsienio reikalų ministrą prispaudė tiek visokių rūpesčių, kad jis, matyt, nusprendė smogti atgal. Tačiau lygiai tokiu pačiu pagrindu aš galėčiau jį patį pavadinti visokiais epitetais, nepateikdamas nei jokių įrodymų, nei jokių argumentų“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad dar pakankamai jaunas žmogus eina tokiu nevisai tinkamu keliu. Bet čia jo problemos“, – pridūrė jis.
Stebint augantį „Nemuno aušros“ populiarumą, G. Landsbergis jau anksčiau pakvietė tradicines partijas kalbėtis ir kurti „sanitarinį kordoną“ – taip, anot jo, užkertant kelią radikalių politinių jėgų patekimui į valdžią.
