Instituto parengtoje išvadoje pabrėžiama, kad siūlymas pavardę rinktis neatsižvelgiant pavardės formos skirtumus pagal lytį, kai pavardė yra moteriškosios giminės gramatinės formos ir turi tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės gramatines reikšmes (pvz.: Barzda, Murza), prieštarauja lietuvių kalbos gramatikos dėsniams, mat siūlymo formuluotė „pavardė yra moteriškosios giminės gramatinės formos ir turi tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės gramatines reikšmes“ suponuoja, kad kalbama apie bendrosios giminės žodžius, tokius kaip: vėpla ar nemokša.
Kaip praneša LKI, tai būtų visiškai naujas, ne natūraliai atsiradęs, o dirbtinai sukurtas ir primestas, vartosena neparemtas reiškinys, ardantis sisteminius kalbos vienetų ryšius.
Tokios pavardės apsunkintų asmens identifikavimą
LKI parengtoje išvadoje pabrėžiama, kad įsigaliojus naujai tvarkai, būtų sunkiau identifikuoti žmones bei konstruoti taisyklingus sakinius, mat būtų neaišku, apie kokios lyties asmenį kalbama. Tokiu atveju atsirastų būtinybė naudoti daugiau papildomų kalbinių priemonių: paminėti vardą, priedėlį ar kitus perteklinius žodžius tam, kad būtų įmanoma paaiškinti, kurios lyties asmuo yra minimas. Iki šiol tokią funkciją atlikdavo pavardės galūnė.
Sąsajos su slaviška kilme
LKI taip pat nurodo, kad įvedus siūlomus pakeitimus, kai kuriais atvejais lietuviškos pavardės savo forma primintų slaviškas. Aiškinama, kad iš vyrų pavardžių, turinčių priesagas -enka, -anka, -ka (Bondarenka, Zaranka, Svirka, Ambraška, Baciuška) perimtos moterų pavardės turėtų tokią pačią formą kaip ir slavų kalbose.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Seimo narė, laisvietė, Ieva Pakarklytė siūlė leisti moterims pasirinkti pavardę su galūne a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę. Dėl šio įstatymo projekto neigiamas išvadas pateikė tiek Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tiek LKI.
