Startuoliai stalams gaminti skolintais pinigais užkaišiojo senąsias spragas

Veiklos nevykdžiusią įmonę įsigiję trys verslininkai sukūrė verslo planą – gaminti baldus lauko, vadinamosioms kamado, kepsninėms.

Pastaraisiais metais kamado kepsninės vis labiau populiarėjo, todėl „KamadoSpace“ pasivadinusiam startuoliui nebuvo sunku įtikinti investuotojus, kad joms skirti baldai bus geidžiama prekė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Tuo metu, kai lietuvių verslo planais susidomėjo Estijoje registruota investicinė bendrovė „Peranto“, lauko kepsninėms skirti baldai jau buvo gaminami. Bendrovės vadovai tikino užsakymų turintys daugiau nei galimybių, todėl reikėjo pinigų apyvartinėms lėšoms, kad būtų galima greitai išplėtoti verslą.

2021 metais „Peranto“ jiems suteikė 1,8 milijono eurų paskolą, tačiau nepraėjus nė metams neliko nei pinigų, nei baldų, o patį startuolį teismas pripažino nemokiu.

Teismams pradėjus nagrinėti bankrutavusio „KamadoSpace“ verslo partnerių ieškinius paaiškėjo, jog jau tuomet, kai investuotojams dėstė rožinius planus, verslininkai Mindaugas Voldemaras ir Gediminas Balodas buvo įklimpę į finansinius sunkumus ir slėpė, kad dalis „KamadoSpace“ įsipareigojimų kreditoriams paprasčiausiai neįtraukti jų į startuolio apskaitą.

Vilniaus apygardos teismui (VAT) pateiktoje ekspertų išvadoje nurodyta, kad tuo metu, kai „KamadoSpace“ už pagamintą produkciją mokėjo medines pjaustymo lenteles vietoj anksčiau gamintų plataus asortimento namų interjero gaminių ėmusiai daryti bendrovei „Medritas“, pastaroji jau buvo nemoki ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų.

„Vadinasi, šie mokėjimai buvo lyg pinigų metimas į balą, iš anksto žinant, kad iš to niekas neišsivystys“, – sakė pinigus iš „KamadoSpace“ bandančios atgauti bendrovės „Peranto“ advokatas Darius Raulušaitis, paklaustas, kaip vertina tokius faktus.

Ekspertų išvadoje teigiama, kad 2019 metus bendrovė „Medritas“ užbaigė turėdama beveik 82 tūkst. eurų nuostolių.

Nepaisant to, M.Voldemaro vadovaujama „KamadoSpace“ ir „Medritas“, kuriai vadovavo G.Balodas, 2021 metų kovą sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį.

Pagal šią sutartį „Medritas“ įsipareigojo per mėnesį pagaminti ir bendrovei „KamadoSpace“ parduoti ne mažiau kaip 200 gaminių – natūralaus medžio pjaustymo lentų, skirtų pastarosios pardavinėtiems kamado stalams.

Tačiau nebuvo aiškiai išdėstyta, kas perkama – gaminys ar jo gamybos paslauga, o „Kamado– Space“ avansu“ pervedė „Medritui“ 222 tūkstančiais eurų didesnę sumą, nei pastaroji jai pagamino produkcijos ir išrašė sąskaitų...

Tuo pat metu „Medritas“ buvo sutaręs ir su bendrove „Focusate“ – abiejų jų direktorius buvo G.Balodas.

Ar iš tiesų bendrovės viena kitai tiekė prekes bei paslaugas, aiškinasi ir teisėsaugos pareigūnai. Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo „KamadoSpace“ turto iššvaistymo.

Pareigūnai aiškinasi, ar iš „Peranto“ gauta tikslinė investicinė paskola nebuvo tiesiog išdalinta įvairioms su „KamadoSpace“ vadovais susijusioms įmonėms dengiant senas jų skolas, ar tiesiog iššvaistyta.

Painūs šioje istorijoje minimų bendrovių ir jų vadovų ryšiai išdėstyti ir ekspertų teismui pateiktoje išvadoje: „KamadoSpace“ akcininkas buvo bendrovė „Focusate“, o jos direktorius – M.Voldemaras. Bendrovės „Focusate“ akcininkai buvo M.Voldemaras, G.Balodas ir Vitalijus Čičiškinas. Vienintelis bendrovės „Medritas“ akcininkas buvo bendrovė „Full Kit“, kuriai taip pat vadovavo G.Balodas. „Full Kit“ vienintelis akcininkas buvo to paties G.Balodo vadovaujama „Focusate“.

Ekspertų teigimu, bendrovė „Medritas“ nuo 2019 metų dirbo nuostolingai ir metų pabaigoje jau buvo nemoki.

Teigiama, kad visą laiką nuostolingai veikė ir ambicingą verslo planą pristačiusi bei 2021 metų vasarą solidžią paskolą gavusi „KamadoSpace“.

Šios bendrovės skolos 2021–2022 metais viršijo jos turto vertę. 2022-ųjų vasaros pradžioje įmonė pasiskelbė nemokia – bendra 33 kreditorių reikalavimų suma siekė jau 2,43 mln. eurų. Tų pačių metų gruodį teismo sprendimu „KamadoSpace“ buvo iškelta bankroto byla.

Ar paskolą baldų gamybai suteikusiai bendrovei „Peranto“ pavyks atgauti paskolintus pinigus, pri– klausys nuo ikiteisminio tyrimo baigties. Juo ir bandoma išsiaiškinti, ar paskolą gavę verslininkai jos tiesiog neiššvaistė ir nepanaudojo asmeninėms reikmėms.

Paskolą suteikusios bendrovės „Peranto“ advokatas D.Raulušaitis aiškino, kad investuotojams buvo pristatytas verslo planas, pagal kurį viskas turėjo vykti labai greitai, sklandžiai ir sėkmingai.

Estai pinigus investavo pagal paskolos sutartį, o paskola buvo suteikta vienam tikslui – „KamadoSpace“ apyvartiniam kapitalui finansuoti ir daliai gamybos įrenginių įsigyti.

Šis tikslas įvardintas ir pačioje paskolos sutartyje.

„Tačiau panašu, kad paskolos lėšos buvo naudojamos siekiant padengti ankstesnius „KamadoSpace“ įsipareigojimus, teikiant abejotinas paskolas ir mokant tariamus avansus kitoms su „KamadoSpace“ susijusioms įmonėms, perkant konsultacijas iš kitų savo įmonių“, – svarstė D.Raulušaitis.

Advokato teigimu, pirmosios įmokos buvo pervestos kitoms tų pačių verslininkų įkurtoms bendrovėms. Pinigų pervedimai bendrovėms „Full Kit“, „Focusate“, „Seifuva“, „Medritas“ prasidėjo iš karto, kai tik „KamadoSpace“ buvo suteikta paskola.

Iš „KamadoSpace“ vien tų pačių verslininkų kontroliuotoms bendrovėms iš viso pervesta beveik 600 tūkst. eurų.

Vėliau paaiškėjo, kad „Full Kit“, „Focusate“ ir „Medritas“ tuo metu jau buvo faktiškai nemokios arba ant bankrotų slenksčio, o šiuo metu jau vykdomos jų bankroto procedūros.

Mokėjimai taip pat buvo vykdomi pagal konsultavimo sutartis su paties M.Voldemaro ir jo tuomečio partnerio G.Balodo vadovaujamomis įmonėmis. Bendrovei „TOC Sales and Marketing“ už konsultacijas buvo sumokėta apie 55 tūkst. eurų, o „Common Sense Solutions“ – kone 34 tūkst. eurų.

„Mes negalime suprasti, nei kam buvo reikalingos tos konsultacijos, nei koks buvo jų turinys. Iš tiesų keistai atrodo, kai bendrovės vadovas sudaro sutartį su kita įmone, kurios vadovas ir savininkas yra jis pats, dėl konsultacijų sau pačiam“, – kalbėjo D.Raulušaitis.

Pats iš savęs konsultacijas pirkęs M.Voldemaras anksčiau yra buvęs ir Socialdemokratų partijos viešųjų ryšių konsultantas. Tiek M.Voldemaro, tiek G.Balodo patarimų ir pamokų verslui galima rasti internete. Jie yra teikę konsultacijas ne vienai žinomai bendrovei.

Konsultuodami patys save kartu ir slėpė įsipareigojimus kreditoriams.

VAT šiuo metu nagrinėja keletą „KamadoSpace“ bylų. Vienoje jų yra ginčijamasi dėl skolų gamybos bendrovei „Seifuva“. Pastarosios atstovai aiškina, kad „KamadoSpace“ paslaugas esą teikė nuo 2020 metų, tačiau sąskaitas faktūras už šias paslaugas išrašė tik 2021-ųjų pabaigoje.

Jos poziciją teisme palaiko ir pats startuolio įkūrėjas M.Voldemaras ir tokiu būdu pripažįsta, kad „KamadoSpace“ 2020 metų įsipareigojimai „Seifuvai“ nebuvo įtraukti į jo vadovautos bendrovės apskaitą ir galimai nuslėpti nuo investuotojų.

VAT pradėjus nagrinėti „KamadoSpace“ bankroto bylą bankrutuojanti bendrovė yra pateikusi ieškinius ir dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui M.Voldemarui.

Vienas „KamadoSpace“ steigėjų M.Voldemaras anksčiau „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad žlugęs startuolis jam liko skolingas 172 766 eurus, G.Balodui – 125 tūkst. eurų. Abu steigėjai kreditorių eilėje rikiuojasi iškart po estiškos įmonės.

M.Voldemaras yra sakęs, kad visos „KamadoSpace“ pasiskolintos lėšos buvo naudotos pagal paskirtį, su skolintojo žinia ir jam aktyviai kontroliuojant.

Jo teigimu, per dvejus gyvavimo metus startuolio komanda sukūrė unikalų produktą, kuriuo 2022 m. pradžioje prekiavo apie 150 parduotuvių Europoje ir JAV. Jo teigimu, pavyko parduoti apie tūkstantį baldų.

M.Voldemaro žodžiais, verslas esą sustojo investuotojui atsisakius paskolinti daugiau pinigų ir inicijavus bankroto procedūrą.