Nors oras už lango darganas, konservatoriai nestokojo puikios nuotaikos.
Renginys prasidėjo nuo pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kalbos. Į bendražygius jis kreipėsi nuotoliniu būdu, nes šiuo metu yra išvykęs vizito į Ukrainą. Pasisakymas buvo griežtas – nuo kritikos Vakarams dėl negebėjimo sustabdyti Vladimiro Putino režimo iki kandaus žodžio Prezidentūros pusėn.
G.Landsbergis sukritikavo Prezidentūrą dėl pozicijos antisemitizmu kaltinamo „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu. Anot jo, prezidento Gitano Nausėdos komandoje yra asmenų, kurie slapčia tikisi šios politinės jėgos sėkmės rinkimuose.
„Privalau užduoti klausimą – ar kovodami prieš putinizmą ir chamizmą nevirtome lunatikais Lietuvoje? Kelias paskutines savaites mėginau kelti Lietuvoje augančio radikalizmo problematiką. Ar žinote, kokios reakcijos dažniausiai susilaukiau? Prašymo nekalbėti“, – tvirtino G.Landsbergis.
Bendražygiams užsienio reikalų ministras pateikė ir kelis siūlymus, tarp kurių – įsipareigojimas visuose antruose turuose remti tradicines partijas, jei jos kovos prieš radikalių partijų kandidatus, neformuoti valdančiosios koalicijos su jokiomis politinėmis jėgomis.
„Kovodami prieš chamus už savo valstybės sienų, neleiskime įsigalėti chamams Lietuvoje. Ginkime ir auginkime modernią, vakarietišką Lietuvą“, – nuotolinį pasisakymą tokiu raginimu užbaigė G.Landsbergis.
Toliau ant scenos pasisakyti lipo europarlamentaras, o jau netrukus – greičiausiai ir būsimasis eurokomisaras A.Kubilius.
„Gali būti, kad artimiausiu metu keisiu darbą ir pareigas. Dar vis nežinia, koks tas portfelis, kokios tos pareigos gali būti, bet ačiū už pasitikėjimą“, – padėkojo A.Kubilius.
Savo kalboje jis nevengė grybžtelti socialdemokratų lyderei V.Blinkevičiūtei, taip ne kartą prajuokindamas visus susirinkusiuosius. Jos vardas politiko kalboje nuskambėjo net 12 kartų.
„Kai su metais įgyji patirties, pradedi suprasti, kad gyvenimas yra pilnas netikėtų posūkių ir vis dar neatskleistos nežinomybės, kas tavęs laukia. Bet toje nežinomybėje žinau vieną tikrą dalyką – tikrai nesu Vilija“, – šmaikštavo A.Kubilius, už savo juokelius sulaukęs ir gausių aplodismentų.
„Žinote, kokią Viliją turiu omenyje. Tiesą sakant, su ta Vilija labai gerai sutariu kur nors lėktuve iš Briuselio į Vilnių ar iš Vilniaus į Briuselį, ir neturiu jokių raudonųjų linijų tiek savo asmeniniuose santykiuose su Vilija, tiek ir su visais socialdemokratais.
Bet nesu Vilija, nes nemanau, kad Lietuvoje viskas sugriauta, ir kad Lietuva yra nelaimės zona ar ašarų pakalnė“, – tęsė politikas.
Jis pabrėžė taip pat nemanantis, kad socialdemokratai yra amžinas blogis, kurį reikėtų laikyti už raudonosios linijos.
„Ten yra pakankamai daug neblogų žmonių, gaila, kad jie pasirinko ne tą partiją“, – kalbėjo A.Kubilius.
Konservatorius teigė nesantis „Vilija“ ir dėl to, kad pripažįsta, jog per 34 Lietuvos nepriklausomybės metus, tais momentais, kai valdžioje buvo socialdemokratai, jiems taip pat pavyko padaryti „kažką gero“, net jeigu taip nutiko „netyčia“.
„Tikroji tiesa, kad mes, konservatoriai, žymiai daugiau gero padarėme Lietuvai, nors ir trumpiau buvome valdžioje“, – rėžė politikas.
A.Kubilius sakė „nesantis Vilija“ ir dėl to, kad gali pasidžiaugti pastarųjų metų Lietuvos pasiekimais.
„Kaip jaunimas sako – gerai pavarėme. Ingrida gerai pavarė. Visa Vyriausybė. Visa koalicija. Yra rezultatai, kuriais tikrai galime didžiuotis. Buvo ir klaidų – tiek asmeninių, tiek kolektyvinių. Bet klaidų Lietuvoje nedaro tik Vilija ir socialdemokratai“, – tęsė europarlamentaras.
Konservatorius teigė, kad šiandien jam nuoširdžiai gaila V.Blinkevičiūtės, kuri yra „visos Lietuvos kankinama“ klausimu, bus ar nebus premjere.
„Taip pat man gaila, kad Vilijai nurodyti nedraugauti su R.Žemaitaičiu turi vokiečių socialdemokratai ar Amerikos žydai. Jeigu Vilija labiau draugautų su manimi, tikrai būtų išvengusi tokių klaidų – draugauti su bet kuo, kad tik pakliūtų į valdžią. Tikrai užjaučiu dėl tokio kankinimo ir tokio stuburo, nuovokos su kuo draugauti ar nedraugauti neturėjimo“, – ironizavo jis.
A.Kubilius vylėsi, kad Lietuvoje su laiku liks vis mažiau „varnų“ ir „varniško krankimo“, kuriuo labai džiaugiasi Kremlius.
Europarlamentaras tęsė, kad Lietuvoje esą yra visos galimybės ir perspektyvos tam, jog premjerė Ingrida Šimonytė galėtų dar ketverius metus tęsti ministrės pirmininkės pareigas.
„Yra tuo netikinčių, bet jie netikėjo ir tuo, kad mes laimėsime Europos Parlamento rinkimus. Ingrida žino, kur reikia skristi ir kaip mus visus įkalbėti skrydžiui. Ir Lietuvai to tikrai reikia. Manau, kad net ir Vilija tam tyliai širdyje pritaria“, – toliau juokavo A.Kubilius.
„Ingrida, ačiū tau, ir pirmyn į naujus darbus bei skrydžius. Ir neklausyk varnų kranksėjimo“, – savo kalbą užbaigė jis.
Toliau kalbėti ant scenos lipusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugėsi, kad tokiame nestabiliame pasaulyje konservatorių partija išliko stabili.
„Esame susibūrę čia, nes mums rūpi. Ne dėl darbo galimybių, ne dėl to, kad pasitvarkytume kokį reikaliuką. Esame čia, nes mums įdomu valstybė ir pasaulis“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Galiausiai ant scenos žodį tarė ir premjerė I.Šimonytė. Apžvelgdama pastaruosius ketverius darbo metus, ji pripažino, kad kelionė nebuvo lengva.
„Kelionė nebuvo panaši į poilsinį kruizą, kur raudoni kilimai, subtili muzika, šaldytas briuselietiškas šampanas ar „Operos fantomas“, – prezidentui „įkando“ I.Šimonytė.
Anot jos, per tuos ketverius metus teko įveikti ne vieną iššūkį, o pakeliui nuolat aidėjo priekaištai: „o mes tai kitaip būtume darę“, „jūs viršijote greitį“, „lėkdami sukėlėte per didelį dulkių debesį“, „lėkdami sukėlėte triukšmą ir atrodėte nejautriai“ arba „viskas, kas pavyko, padariau aš, o kas nepavyko – tai jūsų kaltė“.
„Bet kad ir kas kad ir ką besakytų, susitvarkėme, nors visada galime ir turime savikritiškai įvertinti, ką galėjome padaryti geriau“, – pripažino I.Šimonytė.
„Šiandien esame tam tikroje tarpinėje stotelėje, kuri gali priminti degalinę, o gal kokią techninę apžiūrą. Turime dar keturias savaites išnaudoti, kad įtikintume, jog mes, mūsų komplektacija ir ekipažas yra verti tolesnio pasitikėjimo“, – pridūrė premjerė.
„Turime dar keturias savaites, kad įtikintume dvejojančius, kad padrąsintume neapsisprendusius, kad įsiklausytume į nusivylusius, kad pakviestume valstybiškai nusiteikusius žmones ginti ir auginti. Lietuvą, jos pažangą, Lietuvos ir jos žmonių galimybes“, – kalbą užbaigė I.Šimonytė.
Beje, šįkart kitaip, nei įprasta, ant scenos kalbėti nelipo konservatorių garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Su juo privati diskusija siauresniame konservatorių tarpe surengta šeštadienį, suvažiavimo išvakarėse.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
