Ketvirtadienį už šią Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės iniciatyvą balsavo 100 Seimo nariai, 5 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė. Šio projekto Seime dar laukia priėmimo stadija.
Parlamentaro Viliaus Semeškos nuomone, tai yra pagarbos valstybinei kalbai klausimas.
„Nėra sudėtinga minimaliai išmokti lietuvių kalbą, tačiau yra ir piktybiškai nusiteikusių asmenų, kurie teikdami paslaugas mano, kad jiems nebūtina mokėti kalbą“, – sakė V. Semeška.
Jo nuomone, pasiūlytas sprendimas yra būtinas, savalaikis, nes gyventojai turi teisę gauti paslaugas valstybine kalba.
Projekto autorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė pastebėjo, kad lietuvių kalbos mokėjimas pagerintų į Lietuvą atvykusių darbuotojų socialinę padėtį, padėtų siekti karjeros ir gauti didesnes pajamas.
Pasak jos, nebus reikalaujama mokėti lietuvių kalbą dirbantiems, pvz. sandėlyje ar virtuvėje.
„Šis reikalavimas bus taikomas tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad minimalūs kalbos mokėjimo reikalavimai, kurie įsigalios ne iškarto, neapsunkins dirbti atvykusių žmonių gyvenimo.
Tuo tarpu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska skeptiškai vertino projektą. Jos nuomone, praktiškai tai reikštų, kad Kaziuko mugėje anglų kalbą klientus aptarnaujantys prekybininkai gautų baudą.
„Įstatymo projektas tikslas – išplėsti valstybinės kalbos vartojimą ir užtikrinti jos apsaugą – yra sveikintinas. Ir tas yra palaikytina, bet de facto toks reguliavimas reikštų kelis dalykus. Pvz. estas Tautų mugėje ar Kaziuko mugėje parduodantis saldainius turėtų mokėti valstybinę kalbą ir galėtų gauti baudą, jeigu jos nemoka. Ukrainietė, Lietuvoje parduodama savo rankų darbo vyšyvanką, aptarnaudama anglų kalba, gautų baudą. Tai liečia ne tik trečiųjų šalių kalbas, bet ir ES kalbas. Už aptarnavimą anglų kalba taip pat būtų bauda. Įstatymo projektas numato, kad užrašai apie paslaugas turėtų būti tik lietuvių kalba. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad užrašas „pub“ arba „bar“ turėtų būti užrašytas lietuviškai“, – iš Seimo tribūnos sakė E. Dobrowolska, perspėdama apie įstatymo įgyvendinimo problemas.
Seime svarstomos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, „užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu“.
Išimtį siūloma taikyti Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Įstatyme taip pat planuojama įteisinti, kad „informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.“
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
