Už šį Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos siūlymą balsavo 93 parlamentarai, prieš – 6, susilaikė 15 Seimo narių.
„Manau, kad daugelis pastebėjote, kad Seime svarstant paskutinį generalinės prokurorės prašymą naikinti vieno Seimo nario imunitetą, mes turime tokią gana beprasmę procedūrą – komisijos sudarymą – kai pats Seimo narys prašo kuo greičiau panaikinti jo imunitetą, kad jis galėtų teisiškai gintis“, – posėdžio metu teigė J. Razma.
„Aš siūlau nedidelę statuto pataisą, kur būtų numatyta galimybė nesudaryti Seimo komisijos, kai yra generalinės prokurorės kreipimasis ir yra prašoma naikinti Seimo nario imunitetą, jeigu pats Seimo narys taip pat to prašo“, – paaiškino jis.
Įstatymo projekte siūloma, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys pritaria, jog jo teisinis imunitetas būtų pašalintas, Seimas tai galėtų padaryti be Statute šiuo metu numatyto įpareigojimo steigti specialiąją tyrimo komisiją.
Kaip nurodoma J. Razmos parengto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Seimo statutas nenumato aiškaus reguliavimo, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo neliečiamybę, komisija nebūtų sudaroma.
Projektu siūloma Seimo statute nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuris leistų nesudaryti komisijos tuo atveju, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, viešai Seimo posėdyje iš karto padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta.
ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Seimas neeilinės sesijos metu panaikino parlamentaro, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Pats parlamentaras taip pat pageidavo, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta.
Kaip anksčiau Eltai teigė J. Razma, ši situacija ir buvo paskata parengti Seimo statuto įstatymo pataisą.
