„Laisvės partija niekada nekovojo už tai, ką žadėjo savo rinkimų kampanijoje, pavyzdžiui, įteisinti vienos lyties partnerystę. Kodėl ant lankstinuko rašote „Turime nebaigtų reikalų“, jei net pradėtų jų neturite? Jeigu partija būtų siekusi rezultato, ji būtų ieškojusi dialogo“, – ketvirtadienį Eltos organizuotų debatų metu teigė partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas.
„Civilinės partnerystės įstatymas Lietuvoje galėjo būti priimtas. Tačiau žmogaus teisėmis Laisvės partija nesirūpina – tik daro politinį piarą“, – tikino jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tokios griežtos nuomonės dėl esą abejingo Laisvės partijos požiūrio į žmogaus teises teigia neturintis. Visgi, politikas kritikuoja „laisviečių“ elgesį – anot jo, nepalaikius šios politinės jėgos idėjų, pasipila užgaulūs epitetai.
„Siekiame žmogaus teisių klausimus išspręsti per dialogą, o ne per konflikto kėlimą, pastatant save į teisuolių poziciją, kai visi kiti tampa kažkokiais „agroliberalais“ arba, kaip kai kurie mūsų kolegos buvo pavadinti, „raganosiais“. Jeigu ieškote pagrindo tyčiotis, tai nesitikėkite, kad tuos žmones kitą kartą pavyks pritraukti“, – akcentavo E. Gentvilas.
Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus taip pat tikino, kad „laisviečiai“ nevysto dialogo. Anot jo, turėdamas kitokią nuomonę nedelsiant sulauki nepagrįstos kritikos.
„Žmonės yra ne tik tautinės mažumos, LGBT bendruomenė, bet ir tradicinės šeimos. Žmogaus teisės turi būti ginamos visų. Pritariu, kad turi būti kalbama, diskutuojama. Turi būti dialogas, o ne bandoma užaštrinti situaciją. (...) Jeigu tik pasakai kitą nuomonę, tai iškart esi „vatnikas“, „iš Rytų“, – tikino J. Pinskus.
A. Armonaitė: pripratau būti mokoma vyrų
Savo ruožtu Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė nurodė politinių oponentų priekaištus girdinti nuolat. Tačiau, pasak jos, šie argumentai neturi pagrindo.
„Politikoje jau beveik pripratau, kad būrys vyrų mane moko, kaip man reikia dirbti ir įgyvendinti partijos programą. (...) Laisvės partija girdi nuolatinius priekaištus, kad mes kažką ne taip darome. Galėčiau gintis, bet labai gerai žinau ką darėme, kiek buvo kompromisų padaryta dėl civilinės sąjungos, už kuriuos taip pat buvome kritikuojami“, – tvirtino partijos pirmininkė.
„Ne tik kalbame apie LGBT teises, bet ir apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį daugiausia patiria moterys ir vaikai. Daug padaryta, bet dar daug yra ir ką nuveikti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Rugpjūtį socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymas daugumos palaikymo nesulauks nei šiame, nei būsimame Seime, o diskusijomis apie jį net neverta erzinti visuomenės.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.
