„Teismas skundą atmetė ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kaip sakė J. Gudelienė, D. Štraupaitės gynėjas savo skundu prašė sutrumpinti politikei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą trejus metus būti išrinktai ir dirbti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamose pareigose – terminą.
Anot Panevėžio apygardos teismo atstovės, D. Štraupaitės advokatas dėstė, kad D. politikai faktiškai yra atlikusi baudžiamojo poveikio priemonę, nes nuo 2019 m. spalio, kai paskelbtas pirmas nuosprendis byloje, jai realiai užkirstas kelias įsidarbinti į bet kokią savivaldybės įstaigą.
„Tačiau teismas akcentavo, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pradžia yra siejama su Apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimu 2023 m. kovo 3 dieną, tad manyti, kad D. Štraupaitė jau yra atlikusi jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo“, – paaiškino J. Gudelienė.
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo atidėjusi sprendimą dėl Seimo rinkimuose siekiančios dalyvauti, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės. Partijos sąraše ji įrašyta 14 numeriu, taip pat kandidatuoja Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Pati D. Štraupaitė VRK klausimą dėl jos registracijos Seimo rinkimams prašė atidėti, nes norėjo sulaukti Panevėžio apygardos teismo sprendimo dėl jai taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė D. Štraupaitės bylą nagrinėjančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijos.
LVAT į KT kreipėsi, gavęs D. Štraupaitės skundą dėl VRK sprendimo neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą (EP), nes jai dar tebegalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
LVAT abejoja, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Anot LVAT, suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, asmuo gali būti nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
VRK sprendimą neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės EP rinkimuose priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.
