Už šį projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš 28, susilaikė 24 parlamentarai.
„Pretekstą teikti šį įstatymo projektą lėmė tai, kad šis laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas gana seniai priimtas ir beveik nekeistas, o pagal jį dirbant, kad ir paskutinei mūsų (VSD pranešėjo – ELTA) laikinajai komisijai, išryškėjo tam tikros spragos, neapibrėžtumai. Be to, yra ne vienas Konstitucinio Teismo pasisakymas dėl laikinųjų tyrimų komisijų darbo, kuris iki šiol įstatyme nebuvo įgyvendintas“, – Seimo posėdžio metu įstatymo pataisų motyvus vardino J. Razma.
Seimo vicepirmininko teigimu, projektas neformaliai buvo derintas ir su teisėsaugos bei kriminalinę žvalgybą vykdančiomis institucijomis.
„Netvirtinu, kad absoliučiai viskas jiems čia patinka, bet bent jau kažkokių didelių priekaištų jie dabar neišsako“, – teigė jis.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad į parlamentinio tyrimo komisijos posėdį kviečiami politikai, pareigūnai, tarnautojai ir kiti valstybinėse institucijoje dirbantys asmenys turėtų atvykti privalomai. Išimtis numatoma tokiu atveju, jeigu liudyti kviečiamas žmogus turi savo atstovą, galintį pateikti komisijai visus rūpimus atsakymus.
Taip pat būtų įtvirtinami ir principai, parlamentinio tyrimo komisijose apklausiant šalies vadovą. Numatoma, kad prezidentas gali liudyti žodžiu arba raštu, o jo sutikimu apklausa vyksta nuotoliniu būdu arba šalies vadovo rezidencijoje.
Įžvelgė bandymą persekioti prezidentą
Visgi Agnė Širinskienė šioje J. Razmos iniciatyvoje įžvelgė konservatorių bandymą „persekioti prezidentą.
„Aš kaip suprantu, gerbiamas Jurgi, tas noras persekioti prezidentą ir planuoti tyrimus dar kitai kadencijai, matyt, tęsiasi. Nes kitaip sunku būtų paaiškinti tą jūsų siekį sudėti į laikinosios komisijos reguliavimą išimtinai prezidento klausimus“, – sakė A. Širinskienė.
„Ar jūs nemanote, kad vis dėlto diskreditavus taip prezidento tyrimą, kaip padarėte jūs, tiesiog reikėtų kurį laiką atvėsti ir, matyt, jau nieko nebesiūlyti, leidžiant kitam Seimui pateikti pasiūlymus. Nes ant karštųjų tas darbas atrodo tikrai labai neskaniai“, – pridūrė ji.
Visgi J. Razma šiuos politikės pasvarstymus kategoriškai atmetė.
„Gerbiama kolege, jūs skaitykite projektą. Aš kaip tik siūlau nustatyti privilegijas prezidentui dėl jo liudijimo. Nes jeigu neparašyčiau tų išlygų, tai išeitų, kad jam dėl liudijimų galioja tos pačios nuostatos kaip ir kitiems valstybės tarnautojams ar pareigūnams“, – teigė J. Razma.
„Dabar aš aiškiai parašau, kad reikalingas jo sutikimas, kad gali būti tokie variantai, kad komisija nuvyksta pas jį patį, o ne jis kviečiamas į komisijos posėdį, tai nesuprantu, kur jūs matote išpuolį prieš prezidentą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos Seime atstovas Julius Sabatauskas taip pat turėjo pastabų teikiamam projektui.
„Aš matau, kad komisija bus bedantė iš to, ką jūs pateikėte, kad ta komisija iš esmės negalės atlikti jokių tyrimų“, – sakė J. Sabatauskas, atkreipdamas dėmesį ir į Teisės departamento projektui išsakytas pastabas.
Visgi J. Razma patikino nesutinkantis su pastabomis dėl komisijos veiklos. Jis taip pat pabrėžė, kad Teisės departamento pateiktas pastabas nebus sunku ištaisyti.
Įstatyminis projektas taip pat aiškiau apibrėžia parlamentinių komisijų tyrimų apimtis, nustato kriterijus, kuriais institucijos gali nesutikti komisijai atskleisti tam tikros informacijos. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte, Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, VSD ar kita ikiteisminį tyrimą vykdanti įstaiga galėtų neleisti laikinajai tyrimo komisijai susipažinti su tam tikra jai reikalinga, jautraus pobūdžio informacija. Tiesa, siūloma įtvirtinti, kad tokios medžiagos prašymas, kaip ir atsisakymas ją teikti, turi būti motyvuoti.
