„Pavienės mokestinės iniciatyvos ilgalaikio poreikio didinti gynybą – neišspręs. Atsakomybę už mūsų saugią ateitį jaučiančios politinės jėgos turėtų siekti konsensuso šiuo svarbiu klausimu“, – penktadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra uždavinys ne vienai kadencijai. Gynybos finansavimo didinimas bus aktualus klausimas išeinantis už vieno politinio ciklo ribų. Aš tikrai matyčiau poreikį papildyti pasirašytą nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą“, – akcentavo ji.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis poreikį gynybos finansavimą didinti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi, šalies vadovas akcentavo, kad tai reikėtų daryti ne per vienerius metus, o palaipsniui.
„Gana gerai sutarėme dėl gynybos fondo. Diskusijos buvo ilgos, bet jos buvo konstruktyvios. Jų pabaigoje buvo sprendimai, kurie turėtų mažiausiai neigiamos įtakos mūsų socialinei padėčiai ir mūsų visuomenės nuotaikoms. Norėtųsi, kad šį užsidegimą ir pasiryžimą išlaikytume toliau“, – dėstė G. Nausėda.
„Mano pageidavimas ir tikrai tvirtas noras yra, kad nenusileistume žemiau 3 proc. BVP lygio ir, pagal galimybes, didintume bent iki 3,5 proc. Mes jau vertinome, kiek reikėtų pasiekti, kad mūsų planai tiek dėl kariuomenės modernizavimo, tiek dėl sklandaus Vokietijos brigados priėmimo būtų įgyvendinti – tam reiktų arčiau 3,5 proc. nuo BVP“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad skyrus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, šiais metais Lietuva pasiekė 3 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.
