V. Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime (dabar Ignalinos r.).
1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958 m. – Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. stojo į aukštąją mokyklą, tačiau nebuvo priimtas nei į Vilniaus universitetą, nei į Vilniaus pedagoginį institutą, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Priežastis – brolio Antano Terlecko antisovietinė veikla ir kalinimas.
1959–1961 m. V. Terleckas dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbuose Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto nusileidimo taką.
1961–1966 m. V. Terlekcas studijavo bankininkystę Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Po studijų metus dirbo TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje. Nuo 1967 m. rudens – Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedros vyr. dėstytojas. 1976 m. vasario 26 d. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Nikolajaus Voznesenskio finansų ekonomikos institute jis apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“.
1986 m. V. Terleckui suteiktas docento vardas – praėjus 10 metų nuo disertacijos apgynimo, nes atsisakė paklusti universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio Antano veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį.
1989 m. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos V. Terleckas paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, 1989–1996 m. jis tyrė Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimo problemas.
1990 m. kovo 4 d. V. Terleckas išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nuo 1990 m. kovo 20 d. jis buvo nuolatinės Ekonomikos komisijos narys, nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d. – Finansų, bankų ir kredito ekspertų grupės Bankų ir kredito pogrupio narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys. 1991 m. sausio 15 d. V. Terleckas paskirtas Nepriklausomybės gynimo fondo komisijos pirmininku. Nuo 1992 m. liepos 30 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys.
1991–1993 m. V. Terleckas dirbo Lietuvos banko konsultantu, Mokslo centro direktoriumi, 1993–1996 m. – Valstybinio komercinio banko Mokymo centro direktorius.
2000 m. V. Terleckas, išėjęs į pensiją, tęsė mokslinius tyrimus.
V. Terleckas nepriklausė jokioms politinėms organizacijoms ar partijoms.
V. Terleckas Vilniaus universitete dėstė 33 metus, išleido 22 monografijas Lietuvos bankininkystės ir pinigų klausimais, vadovėlį, 4 mokymo priemones studentams, paskelbė daugiau kaip 550 mokslinių straipsnių įvairiomis temomis, kai kuriuos išleido atskiromis knygomis „Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu“ (2007) ir „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ (2009).
V. Terleckas apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
ELTA (ELTA)
