Debatus moderavęs žurnalistas Vytautas Bruveris pacitavo prezidento Gitano Nausėdos šią savaitę pasakytus žodžius apie nevaldomą migraciją – anot šalies vadovo, imigrantų skaičius Lietuvoje pasiekė tokią ribą, kad „laikas stabdyti arklius“.
Tad kandidatai į Seimą buvo paklausti, kaip patys vertina dabartinę šalies vykdomą migracijos politiką ir kokią norėtų matyti.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) į Seimą vedanti premjerė Ingrida Šimonytė atkirto prezidentui pareiškusi, kad galbūt prezidentas neskaito įstatymų, kuriuos pats pasirašo.
Premjerė priminė neseniai priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuriuo nuo liepos 1 dienos buvo sugriežtinti migracijos reikalavimai – pirmiausiai įmonėms, kurios nori įsivežti darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
Be to, nuo sausio pirmos įsigalioja tai, ko anksčiau Lietuvoje nebuvo – įvedama darbuotojų kvota, kurie gali atvykti į Lietuvą darbo pagrindu – 1,4 proc. nuolatinių gyventojų.
„Taip, jeigu žiūrėsite vien tik gryną 2022–2023 metų statistiką, gali atrodyti, kad buvo kažkokia labai didelė imigracijos banga. Bet 2022 metais į Lietuvą atvyko labai daug ukrainiečių, kurie dar iki šiol yra, dirba, daugelis tų moterų yra darbo rinkoje, moka Lietuvoje mokesčius“, – kalbėjo I.Šimonytė.
A.Orlauskas akcentavo saugumą
Tuo metu Tautos ir teisingumo atstovas Artūras Orlauskas teigė, kad Lietuvoje yra apie 150 tūkst. rusakalbių į Lietuvą imigravusių žmonių – anot jo, tokiai šaliai, kaip Lietuva, tai yra labai didelis skaičius.
„Ypatingai tai jaučiasi atvykus iš provincijos ir jaučiant, kaip ta rusų kalba vos ne vėl pradeda priminti tarybinius laikus. Mano galva, čia yra pražiūrėtas momentas, kaip mes įsileidžiame į savo valstybę, švelniai pasakysiu, nepatikrintus asmenis, kurie gali būti ir miegantys agentai, ir ne visai lojalūs mūsų valstybei, gali būti laikinai dirbantys, bet ne visai taip, kaip mes norėtume, kad jie naudingai dirbtų mūsų valstybei“, – kalbėjo A.Orlauskas.
A.Orlauskas kalbėjo, kad atvykę iš Azijos šalių pradeda dominuoti kai kuriose darbo srityse, iškreipdami Lietuvos darbo rinką, be to, jis teigė nematantis realių Vyriausybės pastangų susigrąžinant emigravusių Lietuvos piliečių.
V.Sinica: tai Lietuvos naikinimo politika
Tuo metu Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica teigė esantis tikras, kad neįvyko jokia klaida, o ši masinė imigracija, kuri šiandien vyksta, nėra netyčinė.
„Per pastaruosius ketverius šios Vyriausybės valdymo metus imigracija įgavo tokį mastą, kad drąsiai ją vadiname kolonizacija. Kodėl? Gali skambėti baisiai.
Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį į Lietuvą atvyko virš 400 tūkst. kolonistų. Tai buvo sisteminga politika“, – kalbėjo V.Sinica.
Anot jo, dar 2020 metais Lietuvoje buvo 58 tūkst. nuolat gyvenančių užsieniečių, o šiandien jų – virš 220 tūkstančių.
„Galime atimti trečdalį, kurie yra Ukrainos pabėgėliai – nuolat matome, kad pridengiama tais skaičiais. Ir tai vis tiek bus milžiniškas tempas. (...) Šiuo tempu mes per maždaug septynerius metus pasiektume viso sovietmečio kolonizacijos mastą. Tai yra negrįžtami pokyčiai“, – įsitikinęs jis.
V.Sinica pastebėjo, kad Vyriausybės įvesta 1,4 proc. kvota atitinka 40 tūkst. žmonių.
„Atkreipkite dėmesį – 2020 metais mes iš viso turėjome apie 60 tūkst. užsieniečių Lietuvoje, o dabar siūloma susimažinti iki to, kad per metus bus 40 tūkstančių“, – pabrėžė politikas.
„Šiandieninė migracijos politika, kurią labai kosmetiškai prieš rinkimus svarsto riboti dabartinė valdžia, yra Lietuvos, kaip lietuviškos valstybės, sunaikinimo politika“, – rėžė jis.
G.Paluckas: patys šių poreikių neužtikrinsime
Savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas kalbėjo, kad tokie pareiškimai apie Lietuvos naikinimą ir kolonizaciją yra dramatiški, inspiruoti rinkimų ir statistikos iškraipymo.
Anot jo, visi suprato, kodėl matomas ukrainiečių imigracijos srautas, kaip ir su baltarusių, bėgančių nuo A.Lukašenkos režimo, srautu. Bet nei ukraniečiai, nei baltarusiai, kaip pastebėjo G.Paluckas, ištiesę rankos nesėdi, o čia dirba.
„Jeigu pažiūrėsime Užimtumo tarnybos statistiką, ji tokia pati ar net viršija mūsų visų bendrą statistiką pagal įsidarbinimą. (...) Jeigu stebime ES šalių stagnaciją ekonomikoje, turime suprasti, kad tie žmonės atvažiavę čia taip pat perka, vartoja, ir mūsų vidaus vartojimas ekonomiką palaiko“, – dėstė socialdemokratas.
G.Paluckas kalbėjo, kad saugumo dedamoji migracijos politikoje yra rimtas aspektas, todėl reikėtų stiprinti VSD ir Migracijos departamento gebėjimus.
Tačiau, anot jo, darbo jėgos, žmonių su kvalifikacija poreikis yra milžiniškas, o šiandien, su mažėjančia demografija, patys lietuviai šių poreikių neužtikrins.
„Jeigu neužtikrinsime kontroliuojamos, aukštos kvalifikuotos jėgos atvažiavimo į Lietuvą, turėsime stagnuojančią ekonomiką, mažėjantį konkurencingumą, mažesnį darbo našumą. Visa tai susiję su mūsų visų poreikiu viešosioms paslaugoms.
Be abejo, daug paprasčiau yra gąsdinti visuomenę, kad atvažiuos kolonizatoriai ir mus nušluos. Pažiūrėkime į realius faktus ir realų poveikį“, – kalbėjo G.Paluckas.
Susiginčijo dėl saugumo
V.Sinica stebėjosi, kad opozicijos atstovas G.Paluckas kartoja mitus, kuriuos kartoja ir Vyriausybė.
Mitas, anot jo, yra tai, kad Baltarusijos piliečiai bėga nuo A.Lukašenkos režimo – jie, anot V.Sinicos, yra tiesiog ekonominiai migrantai, nes nuolat grįžta į Baltarusiją.
Be to, jis nurodė, kad iš 50 tūkst. 2023 metais į Lietuvą atvykusių užsieniečių tik 1,5 tūkst. buvo kvalifikuota darbo jėga.
A.Orlauskas patarė mokytis iš svetimų klaidų ir pateikė Švedijos, Vokietijos pavyzdžius.
„Ten dėl imigracijos yra nesaugu gyventi, ir švedai jau tiesiog bijo būti savo namuose. Lygiai taip pat ir Vokietijoje. Ir nematyti galimų grėsmių nutautinimo, nulietuvinimo, iš žmonių, kurie nenori mokytis lietuvių kalbos – žinote, gerbiamas Paluckai, gal kas jums Seime akis užrišo, nes tai taip akivaizdu, kad net vaikui aišku“, – kalbėjo A.Orlauskas.
Savo ruožtu I.Šimonytė pastebėjo, kad, priešingai nei pateiktuose Vakarų Europos pavyzdžiuose, į Lietuvą žmonės neatvyksta gauti pašalpų, o atvyksta dirbti.
Tuo metu G.Paluckas atsakė, kad švedai nebijo, kad juos nutautins – jie stebi organizuotą nusikalstamumą, gaujų karus, tačiau Lietuvoje tokių dalykų nestebima.
„Tikrai nenoriu, kad mane mulkintų – sėdžiu Seime ir dirbu savo darbą atviromis akimis, atviromis akimis“, – G.Paluckas atsakė A.Orlauskui.
O A.Orlauskas atsakė, kad G.Paluckas labai teisingai įvardijo savo darbą Seime: „Tik yra miegančių žmonių atmerktomis akimis“.
