Apie tai A. Bilotaitė kalbėjo penktadienį spaudos konferencijos, skirtos aptarti Vilniuje vykstantį Civilinės saugos forumą, metu. Ministrė pažymėjo, kad Baltijos ir Rytų Europos šalims, kurios gyvena šalia agresyvių kaimyninių valstybių, civilinės saugos temos tampa dar svarbesnės.
„Turime pereiti nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos, nes laikmetis pasikeitė ir privalome civilinę saugą pritaikyti hibridinėms ir karinėms grėsmėms. Taip, tai yra labai brangu, tačiau mes turime diskutuoti dėl galimybių apjungti mūsų pastangas ir gauti atitinkamą Europos Sąjungos paramą“, – spaudos konferencijos metu Seime kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė tvirtino kalbėjusi su Europos Komisijos (EK) atstovais apie galimybę Rytų Europos šalims skirti Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą civilinės saugos priemonių vystymui. A. Bilotaitės teigimu, tokia idėja esą buvo įvertinti teigiamai. Tiesa, ministrė neįvardijo, kokio dydžio finansavimą civilinės saugos priemonėms galėtų tikėtis Lietuva ir kitos valstybės.
„Kalbant apie sumą šiuo metu, tai yra pirminiai žingsniai šioje srityje. Kalbant apie Europos Sąjungos institucijų požiūrį, tai yra nauja, nes iki šiol Europos Sąjungoje buvo kalbama ir diskutuojama, sprendimai priimami dėl kitų ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, dėl COVID-19“, – sakė A. Bilotaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Latvijos vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis tvirtino, kad Latvija, plėsdama civilinės saugos priemones, kartais susiduria su įvairiais iššūkiais.
„Kalbant apie priedangų sistemą, jis yra sudėtingas klausimas, nes labai sunku su visuomene rasti bendrą situacijos supratimą – tarsi mes pradėtume nuo nulio. Taip yra ir Latvijoje, ir Estijoje“, – svarstė R. Kozlovskis.
Estijos vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja gelbėjimo ir krizių valdymo reikalams Tuli Raimas savo ruožtu akcentavo evakuacijos planų ruošimo svarbą.
„Kalbėjome apie evakuaciją. Aiškiai suprantame, kad ji vyks ir tarptautiniu mastu, tad turime suprasti, kad evakuacinius planus turime rengti kartu su kitomis Baltijos valstybėmis ir su Šiaurės regiono valstybėmis. Ir mes pradėjome tai daryti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija, Civilinės saugos forume dalyvavę dešimties regiono šalių ministrai ir viceministrai, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir mokslo atstovai diskutavo, kaip stiprinti civilinę saugą ir didinti atsparumą. Darbotvarkėje – gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės gyventojų evakuacijos klausimai.
Ministrė pakvietė region šalis suvienyti pastangas ir kartu kurti regiono evakuacijos planus bei juos išbandyti bendrų pratybų metu. Pasak jos, į šį procesą būtina įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas, verslą, tarptautines organizacijas ir ES institucijas.
Ministrė A. Bilotaitė forumo dalyviams pristatė per pastaruosius metus Lietuvos pasiektus rezultatus.
Forumą vainikavo bendras 10 regiono šalių pareiškimas. Juo pabrėžiama civilinės saugos priemonių stiprinimo svarba, poreikis toliau vystyti koordinuotą Europos pasirengimą krizėms, didinti atsparumą, įskaitant visuomenės informavimą, taip pat užtikrinti tinkamą šios srities finansavimą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Taip pat raginama atlikti ES lygmens rizikos vertinimą, siekiant geriau ir svarbiausia – vienodai suprasti grėsmes ir užtikrinti veiksmingesnes civilinės saugos priemones. Šalys įsipareigoja ir toliau remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją.
