Šių metų rugpjūčio 7–9 dienomis atlikto tyrimo metu teiraujantis respondentų, už kurią partiją šie ketintų atiduoti savo balsą, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai palaikymo ir toliau sulaukia socdemai. Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vedamą politinę jėgą palaikytų 15,7 proc. apklausos dalyvių. Birželį už LSDP ketino balsuoti 18 proc. rinkėjų.
Nuo LSDP gerokai atsilieka keturios politinės partijos, kurioms respondentų parama skiriasi vos procentu. Antrieji reitingų lentelėje – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rugpjūtį už šią partiją ketino balsuoti 9,2 proc. apklaustųjų, birželį tokios pozicijos laikėsi 11,1 proc.
Treti – valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), renkantys bene tokią pat paramą kaip ir „Vardan Lietuvos“. Už konservatorius rugpjūtį balsuoti ketino 9 proc. rinkėjų, birželį – 9,5 proc.
Nuo konservatorių neatsilieka ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai savo balsą rugpjūtį ketino atiduoti 8,3 proc. rinkėjų. Birželį „valstiečius“ rėmė 7,8 proc. tyrimo dalyvių.
Penketuką užbaigia iš Seimo dėl antisemitinių pareiškimų pasitraukusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno Aušra“. Rugpjūtį šiai politinei jėgai paramą reiškė 8 proc. rinkėjų, vasaros pradžioje – 7,6 proc.
5 proc. kartelę įveikia ir Darbo partija, artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti Taikos koalicijoje kartu su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijomis. Rugpjūtį „darbiečius“ remti ketino 5,5 proc. respondentų, birželį – 3,6 proc.
Tuo metu 5 proc. kartelės įveikti nepavyktų 8 partijoms. Liberalų sąjūdis rugpjūtį būtų sulaukę 4,1 proc. apklausos dalyvių balsų, Lietuvos regionų partija – 3,1 proc., Laisvės partija – 2,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 1,9 proc., Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei „Laisvė ir teisingumas – po 1,4 proc., Lietuvos žaliųjų partija – 1 proc., Nacionalinis susivienijimas – 0,7 proc.
Tiesa, per vasarą ženkliai išaugo skaičius respodentų, kurie nurodo nedalyvausiantys rinkimuose arba dar nenusprendę, už ką atiduoti savo balsą. Birželį tokių buvo kiek daugiau nei penktadalis – 22,5 proc. Tačiau rugpjūtį šis skaičius išaugo iki 28,2 proc.
Daugiausiai tokios pozicijos laikosi 18–29 metų jaunimas – beveik pusė jų (47 proc.) teigė nežinantys, už ką balsuos. Taip pat ir bedarbiai bei namų šeimininkės (44 proc.) ir besimokantis jaunimas (63 proc.).
R. Ališauskienė apie neapsisprendusius respondentus: galbūt jaučiamas nuovargis po pavasarinių rinkimų
Svarstydama, kodėl likus kelioms savaitėms iki rinkimų bene trečdalis respondentų teigia nežinantys, už ką balsuoti, arba iš viso planuoja nedalyvauti balsavime, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, jog pasibaigus politiškai aktyviam pavasariui, atostogų metu gyventojų suinteresuotumas rinkimais galėjo sumažėti. Todėl, anot jos, nėra ir esminių pokyčių partijų reitinge.
„Galbūt jaučiamas nuovargis po pavasarinių rinkimų, tai daugiau neapsisprendusių. (...) Nuovargis ir tai, kad vis tiek yra atostogų metas, kai žmonės mažiau apie tą politiką mąsto“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Todėl ir praktiškai daugelio partijų reitingas pamažėjo, bet tas pakritimas gali būti ne dėl to, kad būtent tą partiją mažiau renkasi, bet dėl to, kad yra daugiau žmonių, negalvojančių, ką rinktųsi“, – pažymėjo sociologė.
Ar artėjant rinkimams neapsisprendusiųjų skaičius mažės, R. Ališauskienė prognozuoja atsargiai. Anot jos, aktyvumas balsuojant tikrai nesieks daugiau nei 50 proc., todėl viskas priklausys nuo to, kaip partijos sugebės mobilizuoti savo rinkėjus.
„Ne visų partijų rinkėjai yra aktyvūs. Jie gali gyvenime reikšti simpatiją partijai, bet nebūtinai atsikelia ir ateina balsuoti. Bet yra partijų, kurios, netgi turėdamos mažesnį skaičių palaikytojų, sugeba mobilizuoti ir iš jų dauguma šalininkų ateina balsuoti. Tai čia svarbiausia – kas sugebės pakelti nuo sofutės savo rinkėjus, kad ateitų“, – samprotavo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Mano, kad kritika R. Žemaitaičiui tik suaktyvins jo rinkėjus
Tuo metu kalbėdama apie vis daugiau populiarumo sulaukiančią „Nemuno aušrą“, R. Ališauskienė referuoja į kitą „Baltijos tyrimų“ apklausą, kuri atskleidė, jog šalies gyventojai, po prezidento Gitano Nausėdos, išreiškia didžiausią pasitikėjimą R. Žemaitaičiu.
Klausiama, ar pastaruoju metu viešojoje erdvėje verdančios diskusijos dėl pastarosios politinės jėgos gali daryti įtaką „Nemuno aušros“ reitingui, sociologė neabejoja – R. Žemaitaičio rinkėjui neimponuos nei prezidento, nei kokių nors kitų politikų kritika.
„Šios partijos rinkėjus tik suaktyvins, nes tada jie matys, kad tarsi juos skriaudžia. Jeigu jie renkasi tą partiją, tai juos tik dar labiau paskatins balsuoti už tą partiją“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
„Netgi populiarių politikų ar veikėjų palaikymas ar nepalaikymas nebūtinai padaro didelį įspūdį rinkėjui. (...) Kadangi Žemaitaičio rinkėjai turi savo požiūrį, savo nuomonę, tai bent jau tarp tų, kas palaiko, tai tikrai palaikymas nesumažės“, – apibendrino R. Ališauskienė, pridurdama, jog „Nemuno aušra“ dėl papildomos paramos partijai varžysis su kitomis reitingų lentelės viršūnėse esančiomis politinėmis jėgomis.
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2024 m. rugpjūčio 7–19 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
