„Visos prielaidos Rusijos agresyvėjimui yra išlikusios. Ir visas mūsų saugumo mūsų erdvės balansas priklauso nuo galimybių Ukrainai atsilaikyti. Tas buvo tuomet, kai aš pradėjau apie tai kalbėti, tas buvo, kai mes aiškiai matėme, ką Rusija ketina daryti, ir tas išliko dabar“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
Todėl ministras įsitikinęs, kad apie Rusijos keliamą grėsmę yra būtina kalbėti.
„Tos prielaidos nebuvo paneigtos, (...) kritika buvo tik, ar reikia apie tai kalbėti. Man atrodo, kad reikia. Ir kalbėjimas leido pasiekti tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, leido padidinti Lietuvos gynybos finansavimo dalį, kokią dabar turime“ , – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Tuomet politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
