Nė viena iš valdančiųjų partijų susitikimo su A.Kubiliumi neprašė.
Įvardijo didžiausią savo klaidą
Pirmoji sąraše – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. Jos lyderis Saulius Skvernelis teiravosi A.Kubiliaus, kaip taip nutiko, kad visi kurį laiką kalbėjo, jog konservatorių kandidatu taps užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, o galiausiai tapo A.Kubilius.
Šis teigė nenorintis kartotis, nes į šį klausimą atsakinėjo jau ne kartą.
„Visi suprantame, kad mūsų procedūra yra, kaip sakė premjerė Ingrida Šimonytė, barokiškai sudėtinga – sutarimas tarp premjerės, prezidento, Seimo. To sutarimo nebuvo dėl G.Landsbergio, o jis kažkodėl atsirado dėl manęs. Ar ar čia atsarginis, ar ne atsarginis, negaliu to vertinti“, – kalbėjo A.Kubilius.
Anot jo, jis greitai turėjo suprasti savo atsakomybę ir priimti netikėtą premjerės I.Šimonytės pasiūlymą.
„Ar aš tam ruošiausi? Aš tikrai apie tai negalvojau. Bet ar aš matau, ką galima padaryti, tai aš tikrai tą matau“, – tvirtino europarlamentaras, pažymėdamas, kad dabar Europai svarbiausia yra saugumas.
S.Skvernelis taip pat paprašė A.Kubiliaus konkrečiai įvardyti, kokių klaidų jis mano padaręs, kai ėjo premjero pareigas, ir ar už jas norėtų atsiprašyti.
„Visada yra klaidų, ką čia gali sakyti...“ – sakė A.Kubilius.
Premjero pareigas taip pat ėjęs S.Skvernelis pajuokavo, ar jo klaida buvo tapti premjeru. A.Kubilius juokėsi, kad pats galvojo, kaip čia gražiau tai pasakyti.
„Aš visą laiką sakau, kad yra toks vidinis kamertonas. Nežinau, kaip tau pačiam buvo būnant premjeru, bet tave kritikuoja, kad čia klaidos ir taip toliau, kartais, taip sakant, tas prislegia, bet visą laiką pasitikiu vidiniu kamertonu, ar čia gerai padariau, ar blogai padariau. Jeigu, nepaisant kritikos, vidinis kamertonas sako, kad padarėme teisingai...
Aš vieną tokią (klaidą), kur man ant sąžinės taip guli, galėčiau pasakyti, kad mes nesugebėjome susitarti, ar suvaldyti, ar daug ko čia galima prikalbėti dėl Visagino atominės elektrinės. Lietuva tada nuėjo į referendumą ir turime, ką turime. Galėjome galbūt kitaip padaryti“, – pripažino A.Kubilius.
Dar vienas politikos vilkas Zigmantas Balčytis linkėjo A.Kubiliui sėkmės ir tvirtino neabejojantis jo patirtimi. Tačiau dėl praeities sakė jo kandidatūros nepalaikysiantis.
A.Kubilius dėl tokio pasisakymo nė kiek neįsižeidė – jis teigė suprantąs, kad artėja rinkimai ir tai yra natūralu.
Klausiamas, į kokius portfelius jis galėtų pretenduoti, A.Kubilius svarstė, kad tiktų daugeliui sričių, nesibaimintų ir ekonominių portfelių, tačiau, jo manymu, didžiausia tikimybė, jog jis gautų su saugumu susijusį eurokomisaro portfelį.
Po susitikimo su demokratais A.Kubilius užsuko ir pas Mišrios Seimo narių grupės atstovus. Čia parlamentaras Aidas Gedvilas pasiteiravo, kaip jis pats galvoja, ar eurokomisaro klausimo vėlavimas nėra tiesiog G.Landsbergio užsispyrimas.
„Mano manymu, ir G.Landsbergis būtų buvęs tikrai geru komisaru, bet Lietuvos procedūra, kaip sakau, turi ir pliusų, ir minusų – ji ilgai užtrunka, bet ji yra tokia. Ir jei nėra sutarimo tarp premjerės ir prezidento, negali tapti kandidatu.
Kodėl nebuvo to sutarimo – vėlgi, tą esame jau kalbėję ir aptarinėję, ir neturiu daugiau čia ką pridurti.
Ar mane įtikino prezidento argumentai, ar ne – vėlgi, kažkas gal įtikino, kažkas – ne, bet prezidentas turi teisę pasakyti „aš nesutinku“.
Ilgą laiką atrodė, kad galbūt pavyks prezidentą įtikinti“, – svarstė A.Kubilius.
„Nesiruošiu atostogauti“
Paskutinė A.Kubiliaus stotelė – socialdemokratų frakcija. Seimo narys Julius Sabatauskas susitikime užsiminė apie tai, kad A.Kubilius neva yra „pakeltas nuo atsarginių suolelio“ ir pasiteiravo, ar šiam užtektų ryžto ir motyvacijos dirbti Europos Komisijoje.
Visgi A.Kubilius svarstė, kad atsarginiu tikrai nesijaučia – esą prezidento G.Nausėdos nuostatos dėl G.Landsbergio per ilgą laiką taip ir nepasikeitė, tad I.Šimonytei teko ieškoti sutarimo dėl kito kandidato.
„Tiesiog taip veikia mūsų kandidato tvirtinimo procedūra, kuri galbūt šį kartą veikė šiek tiek kitaip, negu anksčiau“, – socialdemokratams kalbėjo A.Kubilius.
Jis pakartojo, kad G.Nausėdos politinis palaikymas jį patį nustebino, nes per visą prezidento vadovavimo valstybei laikotarpį šis nevengdavo apie jį atsiliepti kritiškai.
„Aš matau, ką galima ir ką reikia nuveikti. Aišku, kad ėjimas į komisaro darbą yra naujas išbandymas, bet visi, kas ėjo į eurokomisaro darbą, nelabai žinojo, kas laukia“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Politine prasme matau ir žinau, ką ir kaip būtų galima padaryti, ir tikrai nesiruošiu atostogauti“, – patikino A.Kubilius.
Balsavimas dėl A.Kubiliaus kandidatūros vyks popiet. Jei Seimas pritars jo kandidatūrai, dabar europarlamentaro pareigas einantis politikas dar turės pereiti Briuselio egzaminą.
Visos valdančiosios koalicijos partijos jau viešai išsakė remsiančios premjerės pasiūlytą kandidatą į eurokomisaro poziciją. Opozicinės partijos elgsis skirtingai – vieni griežtai nepalaikys, kiti tikina remsiantys prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pritarti A.Kubiliaus kandidatūrai.
Ne paslaptis, kad konservatorių pirmasis pasirinkimas į eurokomisarus buvo deleguoti jų pirmininką, užsienio reikalų ministrą G.Landsbergį. Tačiau jam koją pakišo šalies vadovas G.Nausėda, kuris daug kartų pakartojo matantis geresnių kandidatų, nei konservatorių lyderis.
G.Landsbergis leido suprasti, kad tam įtakos galėjo turėti ir ankstesni konfliktai su Prezidentūra – vadinamasis „Operos fantomo“ skandalas. Savo ruožtu Prezidentūra ne tik atmetė užsienio reikalų ministro kaltinimus, bet ir pabrėžė, kad G.Nausėda „išgelbėjo“ konservatorių lyderį nuo „baisaus pažeminimo“.
Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, buvo kone akivaizdu, kad į eurokomisarus pretendavusio G.Landsbergio palaikyti nenorėjo ne tik opozicija, bet ir valdantieji.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
