Todėl, pažymi G. Nausėda, jis artimiausiu metu ketina šį klausimą aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.
„Turime pirmiausia galvoti apie vaikus. Politikams būna sunku įgyvendinti vienokius ar kitokius sprendimus ir tikrai galima surasti šimtus priežasčių, kad kažko nepadarė centrinė valdžia.
Tačiau tai nereiškia, kad mes turime „atsigroti“, atsiprašau už išsireiškimą, ant vaikų. (...) Tai yra atskirčių mažinimas, ir kaip šiuo atveju galima sumažinti atskirtį, kuriant getus? To padaryti tikrai neįmanoma“, – pirmadienį LRT forume kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas sako kategoriškai nepritariantis tokioms idėjoms ir ketinantis įtraukties klausimus aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.
„Kalbėti taip, kad sukurkime getus mokyklose – tai yra neteisingas kelias, aš nesutinku. Tačiau aš negaliu sakyti, kad ponia Pinskuvienė visais klausimais turi laikytis vienodo mąstymo, kaip ir aš“, – dėstė prezidentas.
„Netrukus turėsime Regionų forumą, kuris, žinoma, nebus dedikuotas vien tik tai šiam klausimui, bet aš tikiu, kad ponia Pinskuvienė tenai bus ir mes pakalbėsime apie šį klausimą taip pat. Manau, kad požiūris neteisingas, požiūris ydingas ir aš su tokiu požiūriu nesutinku“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
