Ji įregistravo tai numatančias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas.
Jeigu Seimas pritartų, krašto apsaugos sistemoje esančius karo kapelionus galėtų skirti ne tik valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, bet ir religinės bendruomenės.
D. Asanavičiūtės teigimu, projektas parengtas siekiant atliepti Lietuvoje tarnaujančių, įvairias religijas išpažįstančių, karių religinius poreikius, puoselėti religijos laisvę.
Įstatymo pataisų autorė tikisi, kad Lietuvoje pripažintų religinių organizacijų įtraukimas, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriant kapelioną, „sustiprins mūsų kariuomenę ir kariuomenės moralę“.
Kaip pastebi D. Asanavičiūtė, Lietuvoje, ypač esant sudėtingai geopolitinei saugumo situacijai regione, vis daugiau vieši mūsų strateginių partnerių, sąjungininkių karių, bus dislokuojama Vokietijos brigada, rotuojamos JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Lenkijos, Belgijos ir kt. NATO valstybių pajėgos.
„Lietuvoje viešinčių sąjungininkų pajėgoms suteikti galimybę turėti savo išpažįstamo tikėjimo atstovą –dvasininką kariuomenėje, kurį paskirtų KAM, yra nacionalinio saugumo klausimas. Kartu tai stiprina mūsų šalyje tarnaujančių karių moralę. Tarp pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių kapelionų savo dvasinio atstovo neturi ir Lietuvoje esančios senosios istorinės bendruomenės, tokios kaip totoriai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatyme yra numatyta, kad karo kapelionus skiria valstybės pripažintos tradicinės bažnyčios.
